Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas

Valdas Sutkus

Sprendimai, kaip Lietuvos miestuose ir miesteliuose bus
valdomos investicijos, darbo vietų kūrimo ateitis yra regionų plėtros tarybų
rankose. Kol kas verslas šiose tarybose turi tik simbolinį vaidmenį, nors
būtent verslo įmonės sumoka mokesčius, iš kurių finansuojami valstybės, tarp jų
– ir regioniniai projektai.

Pagal įstatymą regiono plėtros taryba sudaroma iš regiono
savivaldybių merų ir savivaldybių tarybų narių. O socialiniai partneriai,  tokie kaip verslo organizacijų atstovai,
regiono plėtros tarybos darbe gali dalyvauti tik patariamojo balso teise.
Praktikoje verslininkai į posėdžius yra kviečiami labai retai, o savo
iniciatyva dalyvauti neturi jokios motyvacijos, nes neturi realaus balso ir
jaučiasi pašaliniais.

Taigi, panašu, kad regionų savivaldybių vadovai negalvoja,
kaip pinigų uždirbti, o tik galvoja, kaip juos išleisti. O juk regionams būtina
pritraukti naujų investicijų, sudaryti palankias sąlygas įmonėms plėtoti savo
verslą, kurti naujas darbo vietas. Kas geriau, nei patys verslininkai gali
patarti savivaldai, priimant šiuos sprendimus? Verslui svarbu ne tik gražūs
miestų centrai, bet ir savivaldybių noras plėtoti verslui tiesiogiai
reikalingus infrastruktūros projektus kaip stovėjimo aikštelės, privažiavimo
keliai, energijos tiekimas įmonėms, statybų klausimai.

Siekiame, kad verslininkai turėtų savo balsą šioje
institucijoje ir galėtų dalyvauti sprendžiant, kokių regioninių problemų
sprendimo būtina imtis pirmiausia, kokiems projektams skirti paramą, ką daryti
viename ar kitame mieste, kad ten daugėtų darbo vietų.

Taigi verslo vaidmuo, formuojant regionų ateitį, yra
reikšmingas. Savivaldoms bendradarbiaujant su verslu, būtų išlaikytas balansas.
O verslui nedalyvaujant, šie reikalai mažai kam rūpi.

Pavyzdžiui, kuriantis verslo parkams, savivaldybėms dažnai
nerūpi, kad šalia jų – duobėti keliai, o verslo partneriai ir atvažiavę svečiai
iš užsienio laužo automobilius. Tuo tarpu savivaldybė lėšas skirsto visiškai
kitur. Ten galbūt jų irgi reikia, tačiau kuriantis darbo vietas ir mokesčius
mokantis verslo parkas neturi infrastruktūros – nei privažiavimo, nei
apšvietimo.

Neabejojame, kad į šias tarybas lygiavertės partnerystės
pagrindais priėmus socialinių partnerių, būtų žymiai efektyviau planuojami ir
įgyvendinami regioninei politikai keliami tikslai. Tai taptų ypač aktualu šiuo
europinių projektų finansavimo periodu, kad pinigai nebūtų iššvaistyti, o
realiai sustiprintų ekonominį regionų potencialą.