Valdas Sutkus. Kas labiau kenkia nėščiosioms – darbdaviai
ar profsąjungų aktyvistų melas?


Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas

Nė viena darbuotojų grupė Lietuvoje nėra labiau apsaugota nei besilaukiančios
ar kūdikius auginančios mamos ir tai niekada neturėtų keistis. Kiekvienas
vaikas verslui yra potencialus darbuotojas ir vertės kūrėjas, būsimas prekių ar
paslaugų pirkėjas, galiausiai – ir pensijos mokėtojas, todėl verslas tikrai
neprašo mažinti socialinių garantijų besilaukiančioms ar kūdikius auginančioms
mamoms. Dar daugiau – ragino keisti motinystės išmokų sistemą, kad motinos
galėtų lengviau ir lanksčiau įsilieti į darbo rinką.

Ir staiga darbdaviai kažkodėl paverčiami besilaukiančių mamų priešu, mat turės
teisę patenkinti laikinai dirbančių būsimų mamų prašymą atleisti jas iš darbo
arba pagarbiai su jomis atsisveikinti pasibaigus terminuotos sutarties
terminui.

Susipriešinimo mūsų visuomenėje ir taip jau per daug, o profsąjungų aktyvistai
dar skleidžia melą, prisidengiant darbuotojų teisių gynimu, nors realiai
atstovauja mažiau nei dešimtadalį visų dirbančiųjų ir didžioji dalis jų dirba
valdiškose įstaigose. Panašu, kad sąmoningai  kalamas pleištas į
darbuotojų ir darbdavių santykius, kurstant nepasitikėjimą ir siekiant
supriešinti. Sąmoningai klaidinama visuomenė teigiant, jog nuo šiol bus galima
atleidinėti iš darbo nėščiąsias.

Tuo tarpu įstatymo pataisose kalbama tik apie pagal terminuoto darbo sutartis
dirbančias moteris, o nuolatinį darbą dirbančių ir vaikelio besilaukiančių
darbuotojų darbo vietą darbdavys privalės išsaugoti, kaip ir iki šiol.
Terminuoto darbo sutartis su besilaukiančia darbuotoja tiesiog savaime nutrūktų
pasibaigus iš anksto, prieš priimant į darbą, sutartam darbo sutarties
terminui. Darbdaviui nesuteikiama teisė jas bet kada atleisti savo iniciatyva.

Įsivaizduokite situaciją, kai įmonėje dirbanti darbuotoja darbdaviui praneša,
kad laukiasi. Darbdavys, moteriai išėjus motinystės atostogų, tam laikotarpiui
ją pavaduoti terminuota sutartimi pasamdo kitą darbuotoją, kuri turėtų dirbti
tol, kol išėjusi kolegė grįš į darbą. Jeigu pavaduojanti darbuotoja taip pat
imtų lauktis ir pasibaigus sutartam terminui darbdavys negalėtų su ja
atsisveikinti, kaip buvo sutaręs, įmonė turėtų išlaikyti jau dvi darbo vietas
vietoje vienos.

Žinodamas tai, darbdavys tikriausiai verčiau priimtų į darbą pagal terminuotą
sutartį vyrus. Ar toks yra profesinių sąjungų aktyvistų tikslas – jaunas
moteris palikti už darbo rinkos borto?

Klaidindami visuomenę ir manipuliuodami socialiniai jautraus visuomenės
sluoksnio emocijomis, profesinių sąjungų aktyvistai besilaukiančias moteris
pavertė savo siaurų interesų įkaitėmis, nors pats darbo kodekso ir viso
socialinio modelio projekto tikslas yra sukurti socialinę darbdavių ir
darbuotojų partnerystę.

Svarstant darbo kodekso projektą tikrai yra sudėtingesnių klausimų, kurie
vertesni gilesnės analizės ir karštesnių  diskusijų.

Panašūs įrašai