V. Sutkus. Pildosi lietuviams nepalankus „Rail Baltica“ scenarijus

V. Sutkus. Pildosi lietuviams nepalankus „Rail Baltica“ scenarijus

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas

Valdas Sutkus

Didžiulę ekonominę naudą nešantis „Rail Baltica“ projektas
slysta iš Lietuvos rankų. Rygoje įsikūrusioje bendroje Baltijos šalių įmonėje
vis aukščiau galvą keliant Latvijos atstovams, Lietuva gali netekti šimtų
milijonų ar net milijardo eurų.

Jau prieš du metus Lietuvos verslo konfederacijos pareikšti
nuogąstavimai pasitvirtino – situacija blogėja. Bendroje Lietuvos, Latvijos ir
Estijos įmonėje „RB Rail“, kuri yra atsakinga už projekto „Rail Baltica“
įgyvendinimą Baltijos šalyse, vyksta destrukcija. Ši įmonė tampa projekto
stabdžiu. Rimtų abejonių kelia ir šios įmonės vadovės, Latvijos pilietės,
veikla. Apie tai neapsikentęs jau viešai žiniasklaidoje prabilo „Lietuvos
geležinkelių“ generalinis direktorius S. Dailydka. Estai ir latviai bando
stabdyti ir maždaug 75 mln. eurų vertės eismo signalizacijos įrengimo projektą
geležinkelio ruože nuo Kauno iki Lenkijos sienos. Paskutiniai įvykiai rodo, kad
Lietuvos verslui iškilo realus pavojus likti už borto.

Priminsiu, kad pirmąjį, jau sėkmingai užbaigtą,
geležinkelio „Rail Baltica“ etapą nuo Kauno iki Lenkijos sienos įgyvendino
Lietuvos įmonės. Rangos konkursus organizavo „Lietuvos geležinkeliai“,
projektas buvo suskaidytas į dalis ir po konkurencinės kovos keliuose
konkursuose projekte iš viso dalyvavo 35 Lietuvos įmonės. Iš jų penkios buvo
generaliniai rangovai ir apie trisdešimt – subrangovų. Darbo turėjo tūkstančiai
Lietuvos darbuotojų. Jie iš gautų atlyginimų išlaikė šeimas, pirko prekes ir
palaikė šalies ekonomiką.

Dabar aiškiai linkstama prie to, kad iš valstybių bus
atimta teisė savo teritorijose organizuoti ir vykdyti geležinkelio rangos
konkursus. Šių konkursų organizavimo ir sutarčių pasirašymo teisė atiteks
vienai įmonei, kuriai iš esmės vadovauja Latvijos piliečiai, o konkursai bus
organizuojami Latvijoje, vadovaujantis Latvijos teise. Aiškėja, jog ketinama
rengti iš esmės vieną konkursą visai projekto apimčiai nuo Talino iki Kauno.
Visuose rangos konkursuose jų dalyviams yra keliami reikalavimai turėti
panašaus dydžio jau įgyvendintų projektų patirtį. Tai reiškia, jog dėl tokiu
būdu padidintų projektų vykdymo patirties reikalavimų, šių konkursų neturės
galimybių laimėti nei viena Lietuvos statybų bendrovė.

Generaliniu projekto rangovu taps kuri nors didžiulė
tarptautinė korporacija ir visi didelės pridėtinės vertės darbai, susiję su
dideliais atlygiais, įskaitant projekto valdymą, jai ir atiteks. Lietuvos
įmonės geriausiu atveju taps subrangovais, kuriems teks tik juodžiausi ir mažai
apmokami darbai. Joms jau nebegalios ir viešųjų konkursų taisyklės, viskas
priklausys nuo generalinio rangovo valios – norės samdys, norės – ne. Gali
būti, kad ir šie darbai atiteks Latvijos įmonėms, kurios pastaruoju metu labai
aktyviai reiškiasi Lietuvos infrastruktūros objektų statybos konkursuose.

Svarbu ir tai, kad už mūsų šalyje atliktus darbus sumokėtas
pridėtinės vertės mokestis (PVM) liktų mūsų valstybei, nes tai yra didžiulės
lėšos šalies biudžetui. Jeigu konkursai bus vykdomi per Rygoje įsteigtą „RB
Rail“, PVM už Lietuvos teritorijoje atliktus darbus atiteks ne Lietuvai, o
Latvijai.

Lietuvos valdžios institucijos turėtų nedelsiant imtis
aktyvių diplomatinių žingsnių, kad naujajame geležinkelyje „Rail Baltica“
galėtume patys nusitiesti per Lietuvą einantį ruožą. Reikėtų aktyviau dirbti su
Europos Komisija, kitomis su projektu susijusiomis institucijomis. Priešingu
atveju „Rail Baltica 2“ statyba gali pasukti linkme, kuri nebus palanki nei
Lietuvos biudžetui, nei šalyje veikiančioms įmonėms, nei tūkstančiams tų įmonių
darbuotojų – Lietuvos piliečių.