LVK išdėstė savo pasiūlymus Darbo partijos frakcijai

LVK išdėstė savo pasiūlymus Darbo partijos frakcijai

2016 m. birželio 8 d.
vykusiame Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) susitikime su Darbo partijos
frakcija bene daugiausiai diskusijų sukėlė pasiūlymai dėl prievolės bankams
teikti informaciją apie privačių asmenų sąskaitas, Seimą pasiekęs Lobistinės
veiklos įstatymas ir nevalstybinių universitetų padėtis.

Naujasis Mokesčių
administravimo įstatymo 55 straipsnis numato finansų rinkos dalyviams naują
pareigą privalomai teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie
visų asmenų sąskaitų metinių apyvartų dydį, jeigu to paties asmens visų pas tą
patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų bendros metinės apyvartos dydis yra
ne mažesnis kaip 15 000 eurų bei sąskaitų likutį metų pabaigoje, jeigu to
paties asmens visų pas tą patį finansų rinkos dalyvį turimų sąskaitų likutis
metų pabaigoje yra ne mažesnis kaip 5 000 eurų.

LVK viceprezidentas Stasys
Kropas atkreipė dėmesį, jog šis reguliavimas sukels neigiamas pasekmes
valstybei ir ekonomikai. Be to, jis nėra privalomas pagal atitinkamus Europos
Sąjungos aktus, tad šis reikalavimas apskritai yra perteklinis. Šios prievolės
panaikinimas leistų išsaugoti klientų pasitikėjimą dėl jų asmeninių lėšų
konfidencialumo, sumažintų lėšų atsiėmimo iš finansinių įstaigų riziką,  sudarytų sąlygas išvengti „šešėlinės“
ekonomikos sustiprėjimo, leistų sutaupyti valstybės lėšas, išvengiant
papildomos perteklinės duomenų bazės kūrimo ir administravimo.

LVK pritaria Lobistinės
veiklos įstatymo projekto tikslui – užtikrinti teisėkūros proceso ir lobistinės
veiklos viešumą ir skaidrumą. Tačiau, pasak LVK Skaitmeninės komisijos narės Liūnės
Storoženkaitės, pasirinkta priemonė šiam tikslui įgyvendinti yra netinkama,
nes  siūlomu teisiniu reguliavimu nebus
išspręstos šiuo metu esančios problemos, o kaip tik bus sukuriamas teisinis
neapibrėžtumas.

Minimas įstatymo projektas
nepagrįstai paverstų profesionaliais lobistais daugelį asmenų, kurie tokios
veiklos net nevykdo, taip pat sukeltų nepagrįstai didelę administracinę naštą
ūkio subjektams. Be to, priėmus įstatymo projektą kils daug ginčų sprendžiant
klausimą, ar konkreti asmens veikla teisėkūros procese yra laikytina lobistine
veikla. Iš įstatymo projekto nėra aiški takoskyra tarp įtakos darymo politikams
ir kitiems valstybės pareigūnams ir nuomonės dėl teisės aktų projektų teikimo,
kas nelaikytina lobistine veikla.

ISM Vadybos ir ekonomikos
universiteto bei Kazimiero Simonavičiaus universiteto atstovai pristatė
nevalstybinio aukštojo mokslo problemas. Pasak jų, nevalstybinės aukštosios
mokyklos nėra pripažintos lygiaverte mokslo ir studijų sistemos dalimi, nėra
sudarytos lygiavertės sąlygos studijų ir mokslo raidai, nėra užtikrinamas
asmens pasirinkimo laisvės ir sąžiningumo konkurencijos principų, įtvirtintų
Europos Sąjungos teisėje, laikymasis.

LVK pateiktame rašte siūloma panaikinti
disproporcijas tarp valstybinių ir nevalstybinių mokslo ir studijų institucijų:

Studijų
srityje:

  • teikti valstybės finansavimą, kaip stipendijas
    lygiavertes studijų krepšeliui, jas pasirenkantiems Lietuvos piliečiams;
  • sudaryti lygiavertes sąlygas valstybės
    užsakymams ir tiksliniam finansavimui;
  • netaikyti minimalaus priėmimo balo
    nevalstybiniams universitetams. Manome, kad jeigu valstybė neskiria studijų
    krepšelio ar stipendijos nevalstybiniuose universitetuose studijuojantiems
    asmenims, tai neturėtų būti nustatomi papildomi apribojimai teisę į aukštąjį
    išsilavinimą turintiems Lietuvos piliečiams.

Mokslinių
tyrimų ir infrastruktūrinių mokslo projektų finansavimo srityje:

  • skirti nevalstybinėms mokslo ir studijų
    institucijoms lygiaverčiais pagrindais su valstybinėmis mokslo ir studijų
    institucijomis valstybines biudžeto bazinio finansavimo lėšas moksliniams
    tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti, taip pat ir
    mokslininkų rengimui.

Mokslininkų
socialinių garantijų srityje:

  • spręsti nevalstybinių universitetų mokslininkų
    socialinių garantijų klausimą – jie negali pretenduoti į mokslininko pensiją.
    Socialinių garantijų nebuvimas yra rimta kliūtis nuolatinio mokslinio personalo
    formavimui.