Europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“, sujungsiantis
tris Baltijos šalis ir Vakarų Europą, yra vienas reikšmingiausių
infrastruktūros projektų per visą istoriją. Jis nebūtų įmanomas be Europos
Sąjungos (ES) fondų paramos. Bendra „Rail Baltica“ vėžės vertė, įvairiais
skaičiavimais, sieks 4 – 5 mlrd. eurų.
Tačiau prašydami iki 85 proc. lėšų, reikalingų projektui
įgyvendinti, turime aiškiai suvokti, jog dėmesys šio projekto lėšų panaudojimo
skaidrumui bus beprecedentis. Pažeistos procedūros ar menkiausias šešėlis gali
priversti ES institucijas lėšas nukreipti į tas šalis, kurios jau turi tokių
projektų įgyvendinimo patirties ir nekelia abejonių dėl projektų skaidrumo.
Tai, kad „Rail Baltica“ projektą administruojanti trijų
Baltijos valstybių įmonė įsteigta Latvijoje, kurioje korupcijos lygis yra
aukščiausias tarp kaimyninių šalių, skatina galvoti apie rizikas ir ieškoti
galimybių jas suvaldyti.
Ar esame pasirengę milijardus eurų patikėti kaimynei,
kurios nacionalinės geležinkelių bendrovės vadovas įtariamas paėmęs kyšį, o
kritikos dėl pinigų plovimo ir korupcijos negaili tarptautinės organizacijos?
Korupcija – Latvijos geležinkeliuose
„Rail Baltica“ kontekste tokios istorijos, kaip „Latvijos
geležinkelių“ (Latvijas Dzelzcelš) vadovo Udžio Magonio korupcijos skandalas,
kelia rimtą grėsmę tarptautiniam geležinkelių projektui.
Latvijos geležinkelių vadovas įkliuvo tarnybiniu
automobiliu su asmeniniu vairuotoju grįždamas iš Estijos ir bandė sprukti nuo
jį sulaikyti mėginusių pareigūnų. Įtariama jog jis vežėsi pusės milijono eurų
kyšį, iš vieno turtingiausių Estijos verslininkų gautą už Latvijos
geležinkeliams nepalankų sandėrį.
Latvijos vardas tarptautiniuose korupcijos skandaluose
linksniuotas ne kartą. Šalis sulaukė priekaištų dėl nekontroliuojamo didelio
masto pinigų plovimo, vykusio per šalyje veikusius bankus. Paaiškėjo, kad dalis
Latvijos bankų teikia rekomendacijas klientams, kaip, naudojantis susijusiomis
fiktyviomis ofšorinėmis kompanijomis, plauti pinigus, ir nurodo konkrečius
būdus, kaip suklaidinti tyrėjus.
Problemas dar paaštrino nepakankamai griežti
antikorupciniai įstatymai ir nesibaigiantys skandalai Latvijos kovos prieš
korupciją biure (KNOB), kurio veiklą paralyžiavo vietinės intrigos.
Kritikuoja tarptautiniai ekspertai
Nors pastaraisiais metais Latvijoje antikorupciniai
įstatymai buvo sugriežtinti, trūksta valios juos įgyvendinti ir taikyti
sankcijas. Tokias išvadas daro tarptautiniai ekspertai. „Transparency International“
2015 korupcijos suvokimo indekse Latvija atsilieka nuo Lietuvos ir Estijos, o
pažangos šalyje nematyti, nes su korupcija turinčios kovoti institucijos
nesugeba išspręsti vidinių problemų.
Tarptautinės asociacijos „TRACE International“ ekspertų ir
JAV analitikų centro „Rand Corporation“ korupcijos vertinimo indeksas rodo, kad
mažiausiai kyšių ima Lietuvos valdininkai, o Baltijos valstybių trejete
pirmauja Latvija, kurioje registruojamas didžiausias korupcijos lygis iš
kaimyninių šalių.
Įdomu ir tai, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje
apklausiami verslininkai skirtingai vertina savo patirtį šioje srityje. Mūsų
šalyje ir Estijoje verslas dažniau tik numano, jog konkurentai laimi konkursus
ir kontraktus padedami korupcinių mechanizmų, tačiau tiesiogiai su tokia
situacija susiduria retai, o Latvijoje
kur kas daugiau verslininkų pripažįsta susidūrę su korupcija tiesiogiai.
„RB Rail“ – rizikos veiksnys
Abejonių, ar kaimyninėje šalyje įkurta bendrovė pasirengusi
skaidriai administruoti projekto lėšas, kelia ir tai, jog iki 2020 m. Latvija
yra suplanavusi „Rail Baltica“ projekto darbus vien tik aplink Rygą ir atšakoje
iki oro uosto, kai Lietuva savo ruožtu jau yra nutiesusi europinę vėžę nuo
sienos su Lenkija iki Kauno ir pradėjusi projektus nuo Kauno Latvijos link.
Toks požiūris į „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą ir Latvijos
reputacija korupcijos kontekste kelia nerimą dėl „Rail Baltica“ lėšų
panaudojimo skaidrumo skelbiant viešųjų pirkimų konkursus bei pasirenkant
rangovus, o tai gali suduoti smūgį projektui ne tik Latvijoje, bet ir
Lietuvoje.
Bendros Baltijos šalių auditorių darbo grupės, į kurią
įsitraukė ir Valstybės kontrolės bei Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai,
vertinimu, Baltijos šalių bendros įmonės „RB Rail“ veikla yra vienas
pagrindinių „Rail Baltica“ rizikos veiksnių.
Lietuva turi patirties
Natūralu, jog tokiomis aplinkybėmis Lietuvai būtina siekti,
kad tarptautinius projekto viešųjų pirkimų konkursai vyktų ne per bendrą įmonę,
o kiekvienoje šalyje atskirai. Lietuva jau įrodė, kad turi patirties
įgyvendinti tokio lygio projektus skaidriai ir atsakingai.
„Rail Baltica 1“ projekto etapą nuo sienos su Lenkija iki
Kauno sėkmingai įgyvendino Lietuvos įmonės. Rangos konkursus organizavo
„Lietuvos geležinkeliai“, projektas buvo suskaidytas į dalis ir po
konkurencinės kovos keliuose konkursuose projekte iš viso dalyvavo 35 Lietuvos
įmonės, įdarbinusios tūkstančius darbuotojų.
Tai svarbus motyvas ir ateityje laikytis principo, kad mūsų
šalis turi pati skelbti rangos konkursus, nes jau turi atitinkamų projektų valdymo
ir įgyvendinimo patirties. Tokios patirties Latvijai trūksta.
Gerokai užtrukusios derybos dėl bendros trijų šalių įmonės
„RB Rail“ valdymo organų skyrimo, bei viešųjų pirkimų procedūrų derinimo rodo,
kad šioje įmonėje, valdomoje vadovų latvių, per daug interesų konfliktų ir ši
įmonė turėtų atlikti tik strategines, o ne projekto įgyvendinimo funkcijas.
Jeigu konkursų organizavimo ir sutarčių pasirašymo teisė
lieka tik vienos šalies įmonės rankose, išaugtų tendencingų viešųjų pirkimų
rizika, o Lietuvos verslui iš milijardinių tarptautinių rangos darbų užsakymų galbūt
liktų tik trupiniai.
Įgyvendindami didžiausią infrastruktūros projektą per Nepriklausomos
Lietuvos istoriją turime būti padėties šeimininkais ir išnaudoti turimą patirtį
bei žinias, kad projektas būtų atliktas skaidriai ir atsakingai, o jo naudą skaičiuotų
mūsų verslas ir gyventojai.
