Mokslininkai. Lietuvių emigraciją sustabdys tik padorūs atlyginimai

Mokslininkai. Lietuvių emigraciją sustabdys tik padorūs atlyginimai

Lietuvos
mokslininkai pripažįsta, kad didžiausia grėsmė šalies saugumui ir
socialinei-ekonominei plėtrai yra intensyvi emigracija. Vytauto Didžiojo
universitete (VDU) surengtoje konferencijoje mokslininkai ir verslo atstovai pateikė
iškalbingus problemos masto skaičius ir akcentavo darbo rinkos pokyčių, švietimo,
sugrįžusių emigrantų reintegracijos, kultūrinio atvirumo svarbą.

Vokietijos Makso Planko tyrimų
instituto (MPI) demografas Domantas Jasiulionis teigė, kad pozityvių pokyčių
šalies mastu galima pasiekti imant pavyzdį iš pažangiausių visuomenės grupių ir
palaipsniui šias pozityvias permainas pritaikant kitoms grupėms. Viena iš jų –
išsilavinusios moterys.

„Per 2001-2012 metus vidutinis
naujagimių skaičius sparčiausiai išaugo išsilavinusių moterų gretose –net 70
procentų. Beveik dvigubai augo ir pačių išsilavinusių moterų skaičius, tad ši
grupė vis labiau teigiamai veikia bendrą gimstamumo lygį. Kodėl jis padidėjo būtent
tarp šių moterų? Išsilavinimas lemia stabilesnę šeimą, mažiau skyrybų, didesnes
pajamas, lyčių lygybę darbe ir šeimoje, geresnes galimybes derinti darbą ir
vaikų auginimą“, – teigė demografas.

Pasak D. Jasiulionio, derėtų
pasirūpinti ir iš emigracijos sugrįžtančiais, bet galiausiai ir vėl
emigruojančiais lietuviais, nes didžioji dauguma sugrįžusių vėl palieka Tėvynę.
Tai itin svarbu, kadangi pirmieji paprastai sugrįžta išsilavinę ir kvalifikuoti
emigrantai, kurių itin reikia Lietuvai.

„Tarp gerųjų praktikų,
remiantis tarptautinės analizės duomenimis, visų pirma, informacijos skleidimas
ir darbas su sugrįžusiais ir gyvenančiais užsienyje. Turi būti aišku, kas
atsakingas už emigrantų reintegraciją, kur jie gali kreiptis pagalbos.
Reikalingos specialios grįžusių emigrantų reikalų tarnybos, specializuotos
įdarbinimo ir kvalifikacijos kėlimo programos. Taip pat – pagalba grįžusių
emigrantų vaikams – ugdymas, aukštasis mokslas, kryptingos užsienyje gyvenančių
specialistų paieškos ir grąžinimo misijos“, – sakė D. Jasiulionis.

Būtini
pokyčiai švietime ir darbo rinkoje

Išsilavinimą akcentavo ir
konferencijoje kalbėjęs VDU rektorius prof. Juozas Augutis. Anot profesoriaus,
Lietuvai žmonių su aukštuoju išsilavinimu ateityje reikės ne mažiau, o daugiau,
siekiant patenkinti darbo rinkos poreikius.

 „Galime lengvai suskaičiuoti, kad iki 2020
metų Lietuvoje reikia priimti studijuoti apie 40 tūkst. studentų, jei norime,
kad absolventų skaičius atitiktų specialistų poreikį darbo rinkoje. Tad žmonių
su aukštuoju išsilavinimu tikrai nebus per daug, priešingai –  po 2020-ųjų prasidės paruoštų specialistų
trūkumas, turėsime ne tik kokybės, bet ir kiekybės problemą“, – atkreipė dėmesį
VDU rektorius.

Lietuvos verslo konfederacijos
prezidentas Valdas Sutkus akcentavo švietimo ir verslo bendradarbiavimo svarbą:
„Pavyzdžiui, Lietuvos informacinių technologijų įmonės nesupranta jaunimo
nedarbo problemos. Jie galėtų įdarbinti visus jaunuolius, jeigu šie būtų praėję
bent metų trukmės mokymus. Darbuotojų trūksta ir kituose, aukštą pridėtinę vertę
kuriančiuose sektoriuose. Aukštojo mokslo sistema turi keistis, prisiderinti
prie verslo poreikių, tada ir jaunimui su aukštuoju išsilavinimu nereikės
ieškoti darbo svetur“

Anot V. Sutkaus, visgi
pagrindinis emigranto motyvas išvykti yra gerokai didesnis atlyginimas nei
Lietuvoje, mokamas netgi už nekvalifikuotą darbą: „Jeigu darbo užmokestis būtų
1000 eurų, tai lietuviai ne tik kad neemigruotų, bet dar ir sugrįžtų. Norint,
kad kiltų atlyginimai, yra būtini pokyčiai darbo santykių reguliavime. Tikimės,
kad pozityvių pokyčių atneš nuo kitų metų įsigaliosiantis naujas Darbo
kodeksas. Lankstesni darbo santykiai atvers kelią užsienio investicijoms,
vietos verslo plėtrai, taigi
ir naujų darbo vietų kūrimuisi – ko išties labiausiai ir reikia vietos savo šalyje
nerandantiems lietuviams“

Svarbūs
ir kultūriniai veiksniai

Profesorė Vlada Stankūnienė,
VDU Demografinių tyrimų centro vadovė teigė, kad sparčiausiai mažėja iki 50
metų amžiaus gyventojų, o 50-59 metų amžiaus žmonių grupė yra didžiausia. Tai
rodo, kad tautos nykimas yra užprogramuotas, nes darbingo amžiaus žmonių, ir
vyresnes gausias kartas keis mažo gimstamumo, negausios kartos.

„Šiuo metu itin svarbi yra
20-29 metų amžiaus gyventojų migracija, kadangi ši visuomenės dalis netrukus
taps produktyviausia ir neš didžiausią naudą valstybei. Svarbiausi veiksniai,
kuriuos reikia taisyti, yra ekonominiai – gerovės, galimybės užsidirbti ir
išlaikyti šeimą užtikrinimas. Dabar Lietuva pagal vienos valandos bruto darbo
užmokestį yra trečia nuo galo visoje ES“, – teigė mokslininkė.

Aptariant migracijos procesus
ir į šalį atvykstančius žmones, didelę reikšmę turi Lietuvos kultūrinis
uždarumas. Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Karolis Žibas
pažymėjo, jog šalies visuomenė yra kultūriškai uždara, darbdaviai nusistatę
neįdarbinti imigrantų iš Artimųjų Rytų, priešingai nei užsienio kapitalo
įmonėse, kur pirmiausia atsižvelgiama ne į žmogaus kilmę, o į kvalifikaciją.

„Reikėtų, kad Lietuva
tarptautinės migracijos procesuose bent daliai žmonių taptų ne stotele Vakarų
Europos link, o naujais namais. Tam reikalinga politinė valia, pilietybės
įstatymo pokytis, visiškai naujas imigracijos kursas ir naujos sąvokos, kurias
reikia pritaikyti Lietuvai“, – sakė K. Žibas.

Kviečia
politikus imtis priemonių

Konferencijos metu
pasirašytame memorandume siūloma nedelsiant imtis konkrečių priemonių valstybės
mastu, siekiant stabdyti intensyviausią Europos Sąjungoje depopuliaciją, kurią
sąlygojo intensyvi emigracija, žemas gimstamumas, neadekvačiai aukštas
mirtingumas ir vangi grįžtamoji migracija.

Dokumente konferencijos
organizatoriai ir dalyviai kreipiasi į Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę,
Seimo narius, Ministrą Pirmininką bei ministrus ir pateikia jiems savo
siūlymus. Memorandumo autorių teigimu, būtina parengti demografinės raidos
2017–2020 m. programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą, pagal kurį
memorandume įvardytos problemos būtų išspręstos ne vėliau kaip iki 2017 m.
gruodžio 1 dienos.

Programos ir priemonių
sukūrimui bei įgyvendinimui turėtų būti pasitelkti už atitinkamas demografijos
sritis atsakingi valstybės institucijų vadovai, VDU mokslininkai demografai,
užsienio ekspertai, Lietuvos verslo konfederacijos verslo atstovai, kiti
socialiniai partneriai, prašoma jiems skirti reikiamą finansavimą.

Taip pat siūloma numatyti VDU
Demografinių tyrimų centrą (DTC) pagrindiniu Lietuvos demografijos kompetencijų
centru, kuris rengtų universitetinį išsilavinimą turinčius demografijos
specialistus, nuolat tirtų ir analizuotų Lietuvos demografinę būklę, stebėtų
pasaulio aktualių demografinių procesų raidą ir apibendrintų naujausius tarptautinius
mokslinius duomenis, iškristalizuotų konkrečias priemones, kaip spręsti
Lietuvos depopuliacijos klausimus.

Demografinių procesų raida
Lietuvoje jau daugiau kaip du dešimtmečius yra neigiama, o pastaraisiais metais
šalyje fiksuotas bene intensyviausias gyventojų skaičiaus mažėjimas Europos
Sąjungoje. Tą lemia intensyvi emigracija – kas valandą iš Lietuvos išvyksta
po  4-5 žmones, o per metus – apie 35
tūkst. asmenų. Nuo 1990 m. Lietuva neteko beveik 900 tūkst. gyventojų ir šiuo
metu valstybėje jų gyvena tik 2,8 milijono.

Gyventojų mažėjimą lėmė ne tik
emigracija, bet ir mažas gimstamumas. Neužtikrinama kartų kaita – 10 moterų
tenka kiek daugiau nei 16 vaikų, o turėtų būti bent 21. Lietuvoje taip pat
neadekvačiai aukštas mirtingumas – vyrų mirtingumo rodikliai yra blogiausi tarp
ES šalių. Vangi grįžtamoji migracija – 2014 m. reemigravo 19,5 tūkst., 2015 m.
– 18,4 tūkst. žmonių. Tuo tarpu imigracija sumažėjo: 2014-aisiais į šalį atvyko
4,8 tūkst., o 2015 m. – 3,7 tūkst. imigrantų.