Darbdaviai įvertino keturių metų Vyriausybės darbą

Darbdaviai įvertino keturių metų Vyriausybės darbą

Koalicinės
Vyriausybės kadencijai baigiantis, Lietuvos verslo atstovai įvertino
pagrindinius jos nuveiktus darbus – kas buvo žadėta ir kas įvykdyta. Kaip
svarbiausi įvardyti – euro įvedimas, valdžios sektoriaus deficito sumažinimas,
intensyvus investicijų pritraukimas, kova su šešėliu, priimtas Darbo kodeksas.

Lietuvos verslo konfederacija
(LVK) ir Lietuvos darbdavių konfederacija (LDK) 2012 m. prieš Seimo rinkimus
pasirašė susitarimą su visomis koaliciją sudariusiomis partijomis. Dokumente akcentuota
būtinybė laikytis Mastrichto kriterijų, užtikrinti mokesčių sistemos stabilumą,
gerinti ir skaidrinti verslo aplinką, gerinti darbo sąlygas ir apmokėjimą
darbuotojams, tobulinti valstybės valdymą, užtikrinti energetinį saugumą,
mažinti gyventojų emigraciją, stiprinti pilietinę visuomenę.

LVK prezidentas Valdas Sutkus
ir LDK generalinis direktorius Danukas Arlauskas šį valdančiųjų ir verslo
partnerystės susitarimą vertina kaip vieną iš svarbiausių pozityvaus
bendradarbiavimo instrumentų, nes socialiniams partneriams pavyko susitarti dėl
esminių šalies plėtros prioritetų ir jų įgyvendinimo būdų.

„Silpnėjantis susidomėjimas
rinkimais į Seimą yra tiesiogiai susijęs su pilietinės galios mažėjimu. Todėl
visuomenės interesų grupės, pirmiausia, tokios organizuotos kaip darbdavių ir
verslininkų turi aktyvinti socialinį dialogą ir bendradarbiavimą su politinėmis
partijomis ir valdžios institucijomis. Tik tada partijų rinkiminėse programose
atsiras daugiau ne tai, kas labiau patinka rinkėjams, o tai, ko jiems iš
tikrųjų reikia“, – teigė D. Arlauskas.

Penktadienį surengtoje spaudos
konferencijoje pateikta 2012-2016 metams numatytų Vyriausybės tikslų ir darbų
vykdymo analizė.

V. Sutkus iš visų Vyriausybės
darbų išskyrė naujai priimtą Darbo kodeksą. Pasak LVK prezidento, modernesnis
darbo santykių reguliavimas ir, apskritai, visas naujasis socialinis modelis
ateityje padės šaliai konkuruoti globalioje rinkoje.

„XXI amžiuje yra būtina darbo
santykių formų įvairovė, kad sudarytume sąlygas naujiems inovatyviems verslams,
skatintume oficialiai įsidarbinti nelegaliai dirbančius žmones, sudarytume
sąlygas į darbo rinką palaipsniui įsitraukti studentams, išnaudotume ir
vyresnio amžiaus žmonių norą, ir galimybes dirbti ne visą darbo dieną ar ne
visą darbo savaitę. Be patrauklios aplinkos verslui, būtų labai sunku varžytis
su kitomis valstybėmis dėl investicijų į Lietuvos ūkį. Darbo jėgos
apmokestinimo mažinimas taip pat yra didelis stimulas darbo vietų kūrimui“, –
teigė V. Sutkus.

Prieš keturis metus buvo
akcentuojama aktyvaus dalyvavimo Europos integracijos procese svarba. Kaip
didžiausias pasiekimas įvardytas nuo 2015 m. įvestas euras ir sukurtas veiksmingas
euro įvedimo koordinavimo mechanizmas.

Valstybės įsiskolinimo
mažinimas taip pat buvo sėkmingas. Valdžios sektoriaus deficitas 2012-2015 m.
nuolat mažėjo: 2012 m. siekė 3,1 proc. BVP, 2013 m. – 2,6 proc., 2014 m. – 0,7
proc. 2015 m. šis rodiklis sumažėjo iki žemiausio nuo Nepriklausomybės atkūrimo
ir siekė tik 0,2 proc. BVP.

2012 m. metais buvo opi
savivaldybių prasiskolinimo problema. Pagal Konstitucinio įstatymo nuostatas,
2016 ir 2017 metams jau yra nustatyti savivaldybių skolos, skolinimosi ir
garantijų limitai. Savivaldybės nuo šiol gali skolintis tik investicijų
projektams, kurie yra naudingi bendruomenei, duoda ekonominę grąžą, mažina
savivaldybės išlaidas.

Tarp verslo aplinkos gerinimo
iniciatyvų, verslo atstovai išskiria intensyvią užsienio investicijų
pritraukimo veiklą. „Investuok Lietuvoje“ nuo 2012 m. iki dabar pritraukė 121
tiesioginių užsienio investicijų projektą, kuriuos įgyvendinus įsipareigota
sukurti 9,2 tūkst. naujų darbo vietų.

Be to, 2013 m. pirmą kartą
Lietuvoje buvo atlikta sisteminė visų ūkio subjektus kontroliuojančių
institucijų funkcijų peržiūra ir pradėtas jų konsolidavimo procesas. Iki šios
dienos priežiūros institucijų skaičius sumažėjo 7 institucijomis – nuo 57 iki
50.

Šešėlinės ekonomikos
traukimasis Lietuvoje buvo intensyviausias tarp Baltijos šalių. Profesoriaus
Friedricho Schneiderio vertinimu, per metus šešėlinės ekonomikos mastas
Lietuvoje sumažėjo 1,3 proc. iki 25,8 proc. (2014 m. jis sudarė – 27,1 proc.
BVP), Latvijoje – 0,8 proc. (2014 m. – 24,7 proc. BVP),  Estijoje 0,5
proc. (2014 m. – 27,1 proc. BVP).

2015 metais pavyko pasiekti
lūžį ir kovoje su nelegalia tabako gaminių prekyba, kuri sudaro didžiausią dalį
iš visų akcizais apmokestinamų prekių. Nepriklausomos rinkos tyrimų bendrovės
„Nielsen“ atlikto Tuščių pakelių tyrimo duomenimis, neapmokestintų tabako
gaminių rinkos dalis sumažėjo nuo 41,3 proc. (2010 m.) iki 17,7 proc. (2016 m.
I pusm.).

Be naujojo Darbo kodekso,
teigiamų pokyčių darbo rinkoje atnešė ir pakilusi minimali mėnesinė alga (MMA).
2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo 350 eurų MMA, palyginti su 2012 m. gruodžio 31
d. galiojusia 246,17 euro (850 Lt) alga, pakilo 42,2 proc.

Tobulinant valstybės valdymą,
patvirtinta kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonių valdybas parinkimo
tvarka, kuri numato, jog į šias valdybas turi būti paskirta ne mažiau nei trečdalis
nepriklausomų narių.

Taip pat siekiama didinti ekonomiškai
naudingiausio kriterijaus taikymą viešuosiuose pirkimuose. Šiuo metu Vyriausybėje
yra svarstomas patobulintas viešųjų pirkimų įstatymas.

Prieš keturis metus buvo ypač
aktualus Lietuvos energetinio saugumo klausimas. Šiuo laikotarpiu veiklą
pradėjo Klaipėdos Suskystintų gamtinių dujų terminalas. Taip pat – užbaigta
Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus pertvarka pagal ES Trečiojo energetikos
paketo nuostatas, visiškai atskirtos dujų tiekimo, skirstymo ir perdavimo
veiklos.

2015 m. pabaigti „NordBalt“ ir
„LitPol Link“ projektai, leidę diversifikuoti importo srautus bei taip
padidinti elektros energijos tiekimo saugumą. Šie projektai žymiai sumažino
elektros kainas visiems vartotojams. Nebuitiniams vartotojams elektros energijos
dedamoji nuo 2013 iki 2016 m. vidutiniškai sumažėjo apie 30-35 proc., o
buitiniams vartotojams – 19 proc.

Teigiamų pokyčių atnešė ir taip
vadinama „dvipusės apskaitos sistema“, suteikianti galimybę vartotojui elektros
energiją gamintis nuosavoje saulės elektrinėje, o nesuvartotą energiją tiekti į
elektros tinklus ir ją atgauti, kai tam bus poreikis. Ši sistema paskatino
saulės elektrinių plėtrą be paramos ir turi teigiamą poveikį verslui, suaktyvėjo
statybos sektorius.

Tarp sėkmingų pilietinės
visuomenės stiprinimo iniciatyvų išskiriamos viešosios konsultacijos. 2013 m.
ministerijos surengė 66 tokias konsultacijas, 2014 m. – 50, o 2015 m. – 135.
Taip pat – naujas Vyriausybės portalas „Mano Vyriausybė“, kuris gyventojams
suteikia galimybę susipažinti su Vyriausybės sprendimais, dalyvauti viešosiose
konsultacijose bei teikti pasiūlymus, įsitraukiant į rūpimų sprendimų priėmimą.