Verslas ragina keisti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą

Verslas ragina keisti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą

Europos
Komisijai primygtinai perspėjus, kad 2014 metais Seimo priimtos Žemės ūkio
paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos yra nesuderinamos su Europos
Sąjungos (ES) teise ir laisvo kapitalo judėjimo principais, verslo atstovai
prašo politikų atsakingai vertinti Komisijos siunčiamus signalus ir nedelsiant
priimti įstatymo pakeitimus, nes priešingu atveju tai gali sukelti teisinių
problemų ir turėti neigiamų pasekmių šalies ūkiui.

Lietuvos
verslo konfederacija (LVK) išplatino Seimui dokumentą su pasiūlymais dėl Žemės
ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo.

„Nuo 2013 metų
stebime šio įstatymo pakeitimus ir esame išsamiai susipažinę su nustatytu
reguliavimu bei jo trūkumais. Dabar galiojantis įstatymas ne tik užkerta kelią
žemės ūkio verslo plėtrai, įskaitant naujų investicijų pritraukimą, bet ir
prieštarauja esminiams Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei ES teisėje
įtvirtintiems principams“, – sakė Valdas Sutkus, LVK prezidentas.

Pasak V.
Sutkaus, dabartiniame įstatyme numatyti žemės pardavimo apribojimai yra
pertekliniai, todėl rekomenduojama jų atsisakyti. Verslininkai siūlo netaikyti
reikalavimo, kad daugiau nei 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės norinti
pirkti bendrovė privalo gauti daugiau nei 50 proc. pajamų iš žemės ūkio
veiklos. Taip pat atsisakyti reikalavimo, kad žemės ūkio veikla užsiimantys žmonės
privalomai turėtų ūkininko profesinį išsilavinimą.

Kaip
kompromisinį variantą siūloma palikti, kad daugiau kaip 10 ha žemės negalėtų
įsigyti kvalifikacinių kriterijų neatitinkantys žemės ūkio veikla užsiimantys
asmenys.

Verslininkai
atkreipia dėmesį, kad pagal dabar galiojančią tvarką iš esmės nėra galimybių
parduoti bendrovių akcijas, kurios nuosavybės teise valdo daugiau nei 500 ha
ūkio paskirties žemės. Toks ribojimas ne tik neleidžia savininkams laisvai
disponuoti savo turtu, bet gali sudaryti prielaidas neskaidriems sandoriams,
kai žemės plotai bus dirbtinai skaidomi.

„Jei
nepakeisime dabar galiojančio įstatymo, tai gali privesti ne tik prie sankcijų
Lietuvai taikymo, bet ir prie to, kad dalis žemės ūkio verslo bus perkelta į
kitas užsienio šalis. Kuo tai grės Lietuvai?  Natūralu, mažėtų į valstybės
biudžetą surenkamų mokesčių“, – pridūrė V. Sutkus.

Verslininkai
mano, kad toks teisinis reguliavimas prieštarauja ne tik ES laisvam kapitalo
judėjimui, bet kartu akivaizdžiai diskriminuoja žemės ūkio veiklos vykdytojus,
kurie neužsiima gyvulininkystės veikla, pvz., grūdinių ir kitų žemės ūkio
kultūrų augintojus. Nes 500 ha maksimalaus ploto ribojimas netaikomas
gyvulininkystės ūkiams, kuriems leidžiama turėti tiek hektarų, kiek ūkyje
laikoma gyvulių.  Pavyzdžiui, 700 sąlyginių gyvulių auginančiam ūkiui
leidžiama nuosavybės teise turėti 700 ha žemės.

LVK taip pat
siūlo įvertinti, kad žemė gali būti naudojama ne tik žemės ūkio, bet ir kitoms
veikloms, todėl ragina netaikyti kvalifikacinių reikalavimų miškininkystės
veikla užsiimančioms įmonėms, žemės ūkio paskirties žemės mainams, vykdant
žemės konsolidaciją,  žemės „portfelio“ pertvarkymui grupės įmonių viduje
ar žemės įnešimui į įstatinį kapitalą.