Verslas pasisako už kokybišką elektros energijos tiekimą

Verslas pasisako už kokybišką elektros energijos tiekimą

Elektros energijos tiekėjai turėtų užtikrinti tiekiamos elektros energijos
kokybę ir prisiimti įsipareigojimus kompensuojant patiriamus nuostolius net už
trumpalaikius iki 1 sekundės elektros įtampos pokyčius, teigė verslininkai
susitikimo su energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu metu.

Aukštųjų technologijų srityse dirbantys verslininkai atkreipė dėmesį, kad
dirbant su sudėtingomis išmaniosiomis technologijomis, trumpalaikiai elektros
įtampos pokyčiai, bangavimai ar mirktelėjimai gali pakenkti aukštųjų
technologijų gamybai ir ją teks rengti iš naujo.  Nors Vyriausybės programoje rašoma apie
pagalbą didesnę pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms, tačiau iki šiol tokiu būdu
patirtų nuostolių niekas nekompensuoja.

„Skandinavijos šalyse atlikti tyrimai rodo, kad net ir minimalūs elektros
pokyčiai didina tiek išmetamų atliekų, tiek ir produkcijos kiekius, o įmonės
patiria nuostolius iš naujo organizuodamos gamybą. Todėl prašytume ministro
išleisti įsakymą, kuris numatytų atsakomybę, kad elektra nedingtų be pagrindo,
o jos atstatymas netruktų kelias dienas“, – sakė Mindaugas Jablonskis,
atstovaujantis užsienio investuotojus.

„Dėmesys tiekiamos elektros energijos kokybei buvo primirštas, nes pirminis
tikslas buvo sumažinti elektros kainą, tačiau tai spręstina problema ir
artimiausiu metu mes nagrinėsime, kaip būtų galima užtikrinti tiekiamos
elektros energijos kokybę ir verslas dėl to nepatirtų nuostolių“, – atsakė  Ž. Vaičiūnas.

Paulius Koverovas, Lietuvos  verslo  konfederacijos (LVK) aplinkos ir energetikos
komisijos pirmininkas domėjosi, kada planuojama patvirtinti naująją energetikos
strategiją ir kiek ji skirsis nuo prieš tai parengtos.

„Mus domina, kiek naujoje strategijoje yra paliekama vietos privačiam verslui
dalyvauti vykdant energetinius projektus. Ne paslaptis, kad dabar Lietuvos
energetikos sektoriuje dominuoja valstybinis monopolis. Klausimas ar tik
Valstybė yra pajėgi užtikrinti pakankamą energijos tiekimą, ar tikrai prie to
negalėtų prisidėti ir privatus verslas“, – klausė P. Koverovas.

„Kalbant apie strategijos priėmimo laikotarpį, mes tikimės ją atnaujinti
iki šių metų vasaros. Strategija  yra
svarbi derinant kitas prioritetines veiklas, kurios turi eiti iš strategijoje
numatytų tikslų. Būtų idealu, kad jos priėmimas neužtruktų ir Seime“, – teigė
energetikos ministras. 

Ž. Vaičiūnas pažymėjo, kad ateinančių metų energetikos saugumo prioritetai
išliks tie patys, tai Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija, kur
didžiausios pažangos tikimasi pasiekti įgyvendinant jungčių projektą su
Lenkija. Abejojama ar jis bus užbaigtas esant šiai Vyriausybės kadencijai,
tačiau bus siekiama kuo didesnės pažangos jį įgyvendinant.  

LVK prezidentas Valdas Sutkus pažymėjo, kad Lietuvai reikia regioninės
strategijos sprendžiant Suskystintų dujų terminalo išlaikymo klausimus.

„Vyriausybė į dujų sektorių žiūri iš ūkinės-ekonominės pusės. Mes
suprantame, kad energetinė nepriklausomybė yra prioritetinis klausimas. Žvelgiant
iš ekonominio naudingumo pusės į išlaikymo kaštus galime pasvarstyti, ką apskritai
darome su dujomis, kai jų vartojimas mažėja? Ar mes turime ilgalaikę strategiją,
kaip planuojame naudoti dujas ateityje? Lietuvai išlaikyti terminalo infrastruktūrą,
kurios pajėgumai didesni nei mūsų poreikiai nėra efektyvu“, – teigė V. Sutkus.

Energetikos ministras sutiko, kad šiuo metu tai yra aktuali problema ir
Vyriausybė svarsto įvairius variantus, kaip būtų galima optimizuoti terminalo
veiklos išlaidas, tačiau paprastų ir greitų atsakymų šiai dienai dar nėra.

„Tenka sutikti, kad dujų paklausa nuolat mažėja nuo 2009 m., tad infrastruktūros
išlaikymo kaštai didėja. Ieškome priemonių, kaip galėtume sumažinti šias
išlaidas, tai būtų galima padaryti ir labiau išnaudojant patį dujų terminalą,
jo galimybes. Jau dabar vyksta dujų perkrovimo darbai, kurie iš dalies gali padengti
dalį patiriamų išlaidų. Kalbamės su latviais ir estais dėl galimybės padaryti
terminalą regioniniu, kad jis patenkintų ne vien Lietuvos dujų poreikį, o viso
regiono. Tačiau tai kompleksinis klausimas ir greitų sprendimų nereikia
tikėtis“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

Energetikos
ministras taip pat atkreipė dėmesį į gerėjančią situaciją su Ignalinos atominės
elektrinės uždarymu. Jei anksčiau pažanga buvo nepakankama ir buvo pavojus, kad
nepavyks efektyviai panaudoti  lėšas, tai
padėtis dabar gerėja. Šiemet taip pat tikimasi pradėti diskusijas ir dėl galimo
Europos Sąjungos finansavimo užtikrinimo nuo 2026 m, kurie būtų skirti atominės
elektrinės uždarymui.