Finansų ministras: II pakopos pensijų fondai išliks

Finansų ministras: II pakopos pensijų fondai išliks

Mažinti pajamų nelygybę, didinti produktyvumą ir skatinti finansavimą tose
srityse, kurios sukuria didesnę pridėtine vertę – esminės kryptys, kuriomis
planuoja veikti Finansų ministerija per artimiausius ketverius metus, teigė finansų
ministras Vilius Šapoka, susitikęs su paslaugų, prekybos ir aukštųjų
technologijų įmones vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovais.

„Esame nusimatę keletą sričių, kaip būtų galima gerinti esamą mokesčių sistemą,
kad ji būtų dar efektyvesnė. Tai galime daryti ir reformuodami darbo
apmokestinimą, kas numatyta Vyriausybės programoje, konsoliduojant darbo
užmokestį darbuotojo pusėje. Iš vienos pusės sistema skaidrėja, iš kitos – leidžia
didinti progresyvumą nekeliant mokesčių“, – susitikime su verslininkais sakė V. Šapoka.

Finansų ministras pabrėžė, kad bus siekiama efektyviai panaudoti
biudžetines lėšas, valstybės sektorių orientuojant į konkrečių ir aiškių
rezultatų siekimą. Tai glaudžiai susiję ir su regioninės politikos įgyvendinimu,
kuri negali pasigirti gerais rezultatais. Todėl norima paskatinti savivaldybes
glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuoti pritraukiant investicijas ar
įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamus projektus.

Kitas svarbus dalykas yra mokestinė sistema ir paskatos investuoti į tas
sritis, kurios didintų ūkio produktyvumą, tokios kaip mokestinės lengvatos
technologijų atsijauninimui ar mokslinių tyrimų plėtra.

„Lengvatos investicijoms, kurios didintų technologijų inovacijas, nėra
tinkamai išnaudojamos, todėl vis dar esama per didelė administracinė našta
trukto tinkamai jomis pasinaudoti. Nors lengvatas technologijų atnaujinimui
galėtume išplėsti nuo 50 iki 70 proc. Taip pat planuojame peržiūrėti mokestinę
sąrangą, kiek tai liečia finansavimo klausimus, alternatyvų finansavimą, finansavimą
jaunoms ir sparčiai augančioms įmonėms“, – pridūrė V. Šapoka.

LVK prezidentas Valdas Sutkus atkreipė dėmesį į tai, kad verslui trūksta
informacijos apie valdžios ketinimus mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje,
nors tai tiesiogiai turės įtakos visai alkoholio pramonei bei prekybai ir
mokesčių surinkimui į valstybės biudžetą. Preliminariais skaičiavimais,
pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo surinkimai per metus gali mažėti nuo 30
iki 50 mln. eurų.

„Norime pastebėti, kad akcizai alkoholiui jau buvo kelti, tačiau ar buvo
analizuota šio sprendimo nauda, ar atlikta studija, koks buvo poveikis
ekonomikai? Į šį klausimą siūlome pažvelgti plačiau įvertinant ir galimas
naudas, ir patiriamus kaštus, neapsiribojant vien tik Sveikatos ministerijos
pozicija. Taip pat norėtųsi, kad su sprendimais nebūtų skubama, o būtų paliekama
daugiau laiko verslui, kad jis galėtų ramiai susipažinti su reguliacinėmis
permainomis ir joms pasirengtų“, – teigė V. Sutkus.

„Šis klausimas apima ne tik biudžeto surinkimą, bet ir sveikatos apsaugą,
todėl natūralu, kad Sveikatos apsaugos ministerija turi savo poziciją šiuo
klausimu. Visgi noriu pasakyti, kad nė viena ministerija nesiims iniciatyvos šiuo
klausimu, ieškosime subalansuoto sprendimo išklausant visas puses“, – atsakė
finansų ministras.

Būtinybė daugiau laiko palikti verslui pasiruošti naujų mokesčių įvedimui
akcentavo ir Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas, kuris
pabrėžė, kad nuspėjama valdžia yra daug svarbiau nei naujų mokesčių dydžiai.

„Mes tikimės iš Vyriausybės, kad tokie klausimai būtų nagrinėjami
platesniame formate nediktuojant sąlygų tik vienai ministerijai. Norėtume, kad
toks dialogas vyktų nuolatos ir ne tik akcijų klausimais, bet ir dėl visų
Vyriausybės priemonių“, – teigė  S.
Galadauskas.

Finansų ministras teigė nesutinkąs su viešojoje erdvėje sklindančiomis kalbomis,
kad pensijų fondai nepasiteisino ir užtikrino, kad II pakopos pensijų fondai
išliks. Pati sistema bus tobulinama, siekiant didesnio jos efektyvumo.

LVK prezidentas užsiminė apie būtinybę spartinti ES struktūrinės paramos
projektų įgyvendinimą, kuris šiuo metu yra sustojęs.

„ES struktūrinės paramos panaudojimą būtina spartinti. Mes suprantame norą
peržiūrėti buvusios valdžios pradėtus projektus, tačiau šis procesas neturėtų
ilgai tęstis. Pastebėjome ir tam tikras tendencijas, kad išvykstančių iš
Lietuvos žmonių skaičius auga tada, kai sustoja ES infrastruktūriniai
projektai. Natūralu, kad kai nevyksta projektai Lietuvoje, žmonės, dirbantys
statybos sektoriuje, ieškosi darbo užsienyje“, – argumentavo V. Sutkus.

Pasak V. Šapokos, Vyriausybėje diskutuojama, kaip Lietuva gyvuos 2020 m.,
kai sumažės Europinė parama. Planuojama ES paramą keisti strateginių
investuotojų lėšomis, siekiant užtikrinti tvarų Lietuvos ekonominį vystymąsi.