Verslas siūlo nedrausti alkoholio reklamos

Verslas siūlo nedrausti alkoholio reklamos

Lietuvos alaus gamintojai norėtų,
kad Vyriausybė apsvarstytų kitus galimus alkoholio reklamos  transliavimo būdus ir visiškai nedraustų jos
reklamos, tokia pozicija buvo išreikšta verslo atstovų susitikime su sveikatos
apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.

„Viešojoje erdvėje reklamos draudimo klausimas dažnai pateikiamas, kaip
galutinai priimtas ir dėl kurio diskusijų jau nebus. Visgi siūlytume tęsti
diskusijas ir norėtume pasiūlyti alternatyvius variantus dėl alkoholio reklamos
pateikimo. Kviestume Vyriausybę diskutuoti, o kas toje reklamoje yra blogai,
gal galime keisti jos pateikimo formą, pavyzdžiui, kaip įtaigos darymo
elementus iš reklamos pašalinti žmones, gal tai galėtų išspręsti ginčytinus
klausimus“, – dėstė argumentus Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius
Galadauskas.

Diskusijos nėra baigtos ir Vyriausybė yra atvira visiems pasiūlymas, teigė
sveikatos ministras, tačiau abejojo, kad reklamos turinio pakeitimas turės
reikšmingos įtakos alkoholio vartojimo mažėjimui.

„Mūsų tikslas – ženkliai sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje. Alkoholio
suvartojimas vienam gyventojui per metus turi siekti ne daugiau kaip 7 litrus
absoliutaus alkoholio. Lietuvoje šis rodiklis siekia 14 litrų, taigi, norime jį
sumažinti per pusę. Tai ambicingas tikslas, bet per tam tikrą laiką jį pasieksime“,
– sakė A. Veryga.

Pasak ministro, gali būti atsisakyta siūlymo nustatyti 200 metrų ribą,
draudžiančią prekiauti alkoholiu prie nepilnamečių ugdymo įstaigų, jei bus
pasiektas susitarimas dėl specializuotų parduotuvių steigimo. Tačiau taip pat
suprantama, kad tokių parduotuvių steigimas gali pareikalauti papildomų
investicijų iš verslo, todėl bus duodama laiko pasiruošti
.

„Verslas supranta atsakomybę, kad reikia mažinti alkoholio suvartojimą,
tačiau mes pasisakome už tokias priemones, kurios nebūtų perteklinės ir kurios
suteiktų pakankamai laiko tinkamai pasiruošti visiems galimiems pokyčiams“, –
argumentavo Valdas Sutkus, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas. Pasak
jo, įvedant apribojimus, reikėtų atlikti kaštų ir naudos analizę, tai ir
siūloma padaryti šalies vyriausybei.

Lietuvos vaistinių asociacijos atstovė Kristina Nemaniūtė-Gagė atkreipė
ministro dėmesį į tai, kad  dėl
neatsakingų sprendimų, kurie vėliau būna atšaukiami, verslas patiria nuostolių,
kurių niekas nekompensuoja.

„Vaistinių ploto ribojimo reguliavimas galiojo metus laiko. Per tą laiką 28
mūsų asociacijos narių vaistinės turėjo būti rekonstruotos, 7 perkeltos į
naujas patalpas. Vienas mūsų narys vien rekonstrukcijoms, darbuotojų perkėlimui
išleido 240 tūkst. eurų ir per metus apie 1 mln. eurų buvo išleisti vien
prisitaikymui prie naujo reguliavimo, kuris dabar yra atšauktas. Prašytume
ministerijos atsakingiau įvertinti visus naujus reguliavimo pasikeitimus“, –
teigė K. Nemaniūtė-Gagė.

„Vaistinių ploto reguliavimas buvo atšauktas, nes, pradėjus dirbti ministru
 niekas ministerijoje man taip ir
nesugebėjo paaiškinti, kokiu tikslu jis buvo įvestas. Taip pat įvertinome ir Konkurencijos
tarybos rekomendacijas, kurios nuomone, iki šiol galioję reikalavimai sudarė ne
vienodas sąlygas mieste ir kaime įsteigtų vaistinių veiklai, o skirtingi
reikalavimai dėl ploto ribojo jų konkurenciją“, – tvirtino ministras A. Veryga.

K. Nemaniūtė-Gagė suabejojo ir dėl „slaptųjų pirkėjų“ taikymo vaistinėse
naudingumo, kai į vaistines siunčiami ligoniais apsimetę Valstybinės vaistų
kontrolės tarnybos ar kitų vaistines kontroliuojančių institucijų darbuotojai,
kurie tikrina ar vaistininkai siūlo pigiausius rekomenduojamus vaistus.

„Tyrimai rodo, kad 90 proc. pirkėjų renkasi tuos vaistus, kuriuos jiems
rekomenduoja gydytojai. Abejotina, kad vaistininkai gali daryti įtaką pirkėjų
pasirinkimui renkantis vaistus. Stebina ir tai, kad kontroliuojami yra tik
vaistininkai. Taigi norėtume išvengti galimo piktnaudžiavimo šiuo metodu, kuris
labiau panašus į represinį“, – teigė K. Nemaniūtė-Gagė.

Pasak ministro, „slaptieji pirkėjai“ turi užtikrinti, kad vaistinėse būtų
laikomasi tvarkos, tačiau dėl taikomų metodikų galima diskutuoti ir tartis.

Laimutis Paškevičius, LVK Sveikatos reikalų komisijos pirmininkas,
pastebėjo, kad Lietuvoje 90 proc. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)
lėšų yra skiriama valstybinėms gydymo įstaigoms ir tik 10 proc. privačioms,
nors pastarosios turi visą reikiamą įrangą ir darbuotojus teikti kvalifikuotas
gydymo paslaugas.

„Europos Sąjungos (ES) šalyse yra išlaikomas balansas tarp valstybinių ir
privačių gydymo įstaigų. Lietuvoje privačioms įstaigoms yra sudaromos
nevienodos konkurencinės sąlygos, nors Konstitucinis teismas yra konstatavęs,
kad visiems sveikatos rinkos dalyviams garantuotos vienodos konkuravimo
sąlygos. Privačiose gydymo įstaigose dirba tie patys specialistai, kurie dirbo
valstybinėse, tai nuo to jų kompetencijos nesumažėjo. Kyla klausimas, kodėl tada
neskyrus PSDF lėšų padengti gyventojų gydymo išlaidas privačiose gydymo
įstaigose?“, – retoriškai klausė L. Paškevičiaus.

Pasak L. Paškevičiaus, ES šalyse 90 proc. privačių įstaigų teikia pirminį
gydymą, o Lietuvoje tik 20 procentų. Privačių ambulatorinių specializuotų
konsultavimo gydymo įstaigų ES yra apie 50 proc., Lietuvoje tik 8 proc.;
privačių stacionarių gydymo įstaigų ES yra 30 proc., Lietuvoje nesiekia ir 3
procentų. 

„Greitu laiku bus planuojama keisti PSFD tarybos formavimo sudėtį ir ją
sudaryti Trišalės tarybos principu. Bus užtikrintas didesnis skaidrumas,
numatytos kadencijos, kad žmonės ten nesėdėtų po 10 metų ir daugiau. Taigi kviestume
aktyviai dalyvauti jos formavime“, – sakė ministras  A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad bus siekiama keisti pačios
ministerijos veiklos kryptis, labiau orientuojantis į projektinį valdymą.
Pagrindinėmis prioritetinėmis kryptimis išliks sveikatos išsaugojimas, kas
leistų sumažinti išlaidas, kurios skiriamos sveikatos priežiūrai. Daug dėmesio
bus skiriama psichologinei pagalbai, nes dabartinė situacija yra netenkinanti.
Bus sprendžiamas klausimas ir kaip padidinti medikų skaičių regionuose.