Lietuvos verslo
konfederacijos (LVK) vadovų susitikime su LR Seimo Valstybės valdymo ir
savivaldybių komiteto nariais buvo aptarti regioninės politikos ir lobistinės
veiklos įstatymo klausimai.
LVK prezidentas
Valdas Sutkus apgailestavo, kad ne visos savivaldybės yra linkusios noriai
įsileisti investicinius verslo projektus, dėl nepagrįstų baimių stabdo regionų plėtrą
ir naujų darbo vietų kūrimą. Kaip pavyzdys buvo paminėtas Kėdainių rajono
savivaldybės atvejis, kai savivaldybės taryba nesutiko įsileisti investuotojo,
kuris planavo į regioną pritraukti 30 mln. eurų investicijų ir sukurti apie 30
darbo vietų.
„Tokie savivaldybių
sprendimai stebina. Juk regionuose reikia darbo vietų, ir kai ateina moderni
įmonė, siūlanti gerai apmokamas darbo vietas, meras sako, kad jiems neįdomu, kad
gal pagalvos. Tai kokią žinią mes
siunčiame investuotojams? Kad regionams nereikia investicijų, užimtumo didinimo?“,
– retoriškai klausė V Sutkus.
V. Sutkus pažymėjo,
kad ši problema buvo aptarta su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku, kuris
iškėlė klausimą, kad galbūt iš savivaldybių reiktų atimti veto teisę, svarstant
poveikio aplinkai vertinimo klausimus.
Susitikimo metu
buvo apsvarstyti ir verslininkų pasiūlymai į regionų plėtros tarybas įtraukti
daugiau verslo organizacijų atstovų. Regionų plėtros tarybos yra atsakingos už europinių
pinigų paskirstymą ir verslas mano, kad jų dalyvavimas padės šias investicijas
nukreipti į technologinį regionų pranašumo didinimą, verslo plėtrą ir užimtumo
skatinimą, o ne vien tik į kelių ar infrastruktūros statybas.
LVK generalinis
direktorius Algimantas Akstinas pastebėjo, kad dabar siūloma Lobistinės veiklos
įstatymo redakcija palieka nemažai spragų neskaidriai veiklai ar nelegaliam
įtakojimui, o skaidrią veiklą vykdančios, oficialiai veikiančios organizacijos
būtų apkrautos bereikalinga biurokratine našta.
Andrius
Romanovskis, LVK Verslo, valdžios ir visuomenės komisijos pirmininkas, teigė
kad šiuos klausimus galima sureguliuoti didinant skaidrumą, su kokiais teisės
aktų pasiūlymais pas valdžios atstovus ateina suinteresuoti asmenys. Kaip
pavyzdys buvo nurodytas Europos Parlamentas, į kurį patenkant privaloma
nurodyti, kokiems teisės aktams norima daryti poveikį.
„Mes neprieštaraujame, kad būtų sakoma, jog verslo organizacijos siekia
tam tikrais klausimais įtakoti valdžios sprendimus. Tačiau nesutinkame su tuo,
kad „lobisto“ etiketė būtų klijuojama visiems be išimtiems, net ir toms
organizacijoms, kurių veikla nesusijusi su lobizmu. Galimai problema tame, kad
Lietuvoje bandoma įskiepyti amerikietišką lobizmo modelį vietoj to, kad per
teisėkūros pagrindų įstatymą sureguliuoti poveikį įstatymų leidybai“, – pridūrė
A. Romanovskis.
