LVK: NMA vilkina projektų paraiškų nagrinėjimą

LVK: NMA vilkina projektų paraiškų nagrinėjimą

2015 m. Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) įvertino tik 13 pateiktų
paraiškų,  dar virš 140 laukia eilėje,
2016 m. prie jau esamų paraiškų prisidėjo dar 600 naujų pateikimų, kurie
greičiausiai bus įvertinti tik po dviejų ar trejų metų, teigė Lietuvos verslo konfederacijos atstovai (LVK) susitikimo metu su LR Seimo Kaimo reikalų komiteto nariais.

„Tai stebina ir kartu kelia klausimų ar tinkamai NMA susitvarko su savo
krūviais administruojant gautas paraiškas. Pareiškėjai turi laukti po pusantrų
metų, kad tik gautų žinią, kad jų projektas bus pradėtas vertinti. Kitas
dalykas – NMA itin smulkmeniškai ir biurokratiškai kontroliuoja įgyvendintus
projektus, tai trunka nuo penkerių iki septynerių metų. Ar tikrai reikia tokio
ilgo termino atlikti  įgyvendintų
projektų vertinimus?“,
klausė Linas Žabaliūnas, Lietuvos Kaimo
turizmo asociacijos vadovas.

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, teigė, kad
jam šios problemos yra žinomos, kadangi pats gauna nemažai ūkininkų nusiskundimų,
ir jas planuojama spęsti, kalbant tiek su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), tiek su
NMA.

L. Žabaliūnas taip pat atkreipė dėmesį, kad Mokesčių inspekcija atsisako
priimti ūkininkų teikiamas PVM deklaracijas, kurios yra parengtos „Excel“
formatu, argumentuojant, kad jų sistemos nepalaiko tokio formato.

„Tai liečia visą agroverslą bendrai, kadangi yra prievolė teikti PVM
registrus, nes iki šiol smuklūs ir vidutiniai ūkininkai savo paskaičiavimus
atlikdavo „Excel“ skaičiuotės pagalba. Tačiau dabar Mokesčių inspekcija
nepriima šių paraiškų ir reikalauja investuoti lėšas į kitas apskaitos
sistemas, kurios būtų reikalingos tik vieno dokumento pateikimui arba kitu
atveju informaciją suvedinėti rankiniu būdu. Stebina tai, kad kitas tos pačios
inspekcijos padalinys priima „Excel“, kai reikia grąžinti PVM permokas“,
dėstė argumentus L. Žabaliūnas

A. Stančikas pastebėjo, kad tokios tvarkos neturėtų būti. Šis klausimas bus
svarstomas ir  bus pateiktos
rekomendacijos atsižvelgti į smulkaus ir vidutinio verslininko pageidavimus neapkrauti
juos pertekliniais reikalavimais.

Susitikimo metu buvo aptartos ir Žuvininkystės įstatymo pataisos dėl žūklės
Baltijos jūroje koncentravimo ribojimo, kurios, pasak Žvejų ir žuvies
perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejys“ vadovo Algirdo Aušros, yra nuolatos
keičiamos, o ŽŪM ministras atsisako bendrauti su verslininkais, nepaisant to,
kad yra Premjero pavedimas atlikti ekonominio pagrindimo paskaičiavimus.

„Praėjusios kadencijos Seimas atmetė šias pataisas. Valdžiai pasikeitus vėl
mėginama prastumti patvirtinto įstatymo pataisas. Tokių pataisų siūlymas
primena bandymus nusavinti svetimą turtą arba jį perskirstyti, nes žvejams
kvotos yra jų turtas. Taip smukdomos pajėgesnės įmonės, nuvertinamas jų
ilgametis įdirbis ir investicijos. Nieko gero iš tokių pataisų nebūtų: valstybė
praras pajamas, o žvejai – darbo vietas“, – įsitikinęs A. Aušra.

LVK generalinis direktorius Algimantas Akstinas pastebėjo,
kad yra nesusikalbėjimas tarp ministerijų: pateikiama netiksli informacija,
pateikiami skirtingi kvotų skaičiai, kurie rodo, kad institucijos neturi
vieningos pozicijos  šiuo klausimu.

„Įstatymo pakeitimai turi būti gerai apsvarstyti, jame neturi būti emocijų
ar suinteresuotumo, todėl, manau, kad dabartinis siūlomas įstatymo projektas
neatspindi visų interesų. Ieškosime kompromiso ir kalbėsime su visomis
pusėmis.  Toks dažnas įstatymo keitimas
nesuteikia stabilumo, kas ypač svarbu verslui. Todėl mūsų komitetas neskuba su
šio klausimo priėmimu, nes norime su juo gerai susipažinti, įvertinti kitų
šalių patirtis“,
teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto
pirmininkas.

„Tokie sprendimai mus labai stebina, kai mūsų prašoma pateikti nuomonę, o
vėliau sužinome, kad jau prieš tai būna priimtas sprendimas ir mes tik tuščiai
gaištame laiką. Tai kur čia socialinis dialogas, jei sprendimai priiminėjami už
nugaros? Norėtume atviro ir skaidraus dialogo“,
svarstė Valdas Sutkus, LVK prezidentas.

A.
Stančikas sutiko, kad valstybės institucijos turi būti atviros verslo
pasiūlymams ir daugiau ieškoti bendrų sąlyčio taškų, o ne užsiimti vien tik
besaikiu kontroliavimu ir verslą žlugdančių sankcijų taikymu. Valdžia kaip tik
turi konsoliduoti ir lengvinti verslo sąlygas, siekiant kuo daugiau pritraukti
užsienio investicijų.