Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto ir Lietuvos verslo
konfederacijos (LVK) atstovų susitikimo metu, Audito komiteto pirmininkė Ingrida
Šimonytė išsakė paramą LVK siūlymams dėl dalinio valstybės valdomų įmonių
privatizavimo.
„Valstybės įmonių privatizavimas patraukliai skambėtų investuotojams ir
suteiktų naujos gyvybės Lietuvos akcijų biržai. Šio klausimo svarstymui buvo
skirta daug dėmesio ir šiuo metu yra laukiama Valstybės kontrolės audito išvadų,
tik tada bus rengiami konkretūs pasiūlymai“, – sakė I. Šimonytė.
LVK prezidentas Valdas Sutkus pabrėžė, kad dalies Valstybės įmonių
privatizavimas suteiktų daugiau skaidrumo ir padidintų jų ekonominį efektyvumą.
„Valstybė galėtų valdyti 2/3 akcijų paketus, taip išsaugodama tų įmonių
kontrolę, tačiau papildomos investicijos suteiktų daugiau dinamikos, leistų
įmonėms pasitempti ir tapti efektyvesnėmis bei orientuotomis į ekonominius
rodiklius“, – teigė V. Sutkus.
LVK prezidentas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu prie Ūkio ministerijos
veikia darbo grupė, rengianti konkrečius pasiūlymus dėl valstybės įmonių veiklų
išgryninimo. Darbo grupės rekomendacijas planuojama paskelbti kitos savaitės
pradžioje.
Susitikimo metu buvo aptarti ir Lobistinės veiklos įstatymo klausimai. LVK
generalinis direktorius Algimantas Akstinas akcentavo, kad įstatyme yra
paliktos spragos neteisėtai lobistinei veiklai, o bet kuris ministerijos
atstovas ar Seimo narys gali siūlyti įstatymo projektą nenurodydamas, kokiam
tikslui jis yra siūlomas ir kokia suinteresuota šalis už jo stovi.
„Klausimų kelia ir tai, kad paskutinėje įstatymo redakcijoje
nevyriausybinės organizacijos (NVO) nepriskiriamos lobistams, o verslo
asociacijos priskiriamos. Manome, kad tokios organizacijos turi būti vertinamos
vienodai, nes tiek NVO, tiek verslo asociacijos įtakos darymo procese veikia aktyviai,
todėl nematome jokio skirtumo tarp savo ir NVO veiklos“, – argumentavo A.
Akstinas.
I. Šimonytė teigė, kad Lobistinės veiklos įstatymo priėmimo klausimą
kiekviena Seimo frakcija svarstys individualiai, tačiau Seime nuomonės šiuo klausimu
yra labai skirtingos.
LVK viceprezidentas Stasys Kropas kėlė klausimą dėl atvirų duomenų
koncepcijos ir akcentavo būtinybę tolygiai paskirstyti registrų centrų
administravimo kaštus, kadangi dabar didžioji jų dalis yra perkeliama ant
galutinių vartotojų pečių.
„Duomenų gavimas rinkoje yra svarbus dalykas, tačiau klausimų kelia jų
administravimo išlaidos, kadangi dėl registrų sąsajų nebuvimo, klientai yra
priversti mokėti už kiekvieną atskirai išsiimamą dokumentą iš registrų duomenų
bazės. Ar tai būtų sąskaitos atsidarymas, ar nekilnojamo turto sandorio
registravimas“, – teigė LVK viceprezidentas.
S. Kropas pabrėžė, kad dalį duomenų būtų galima atverti ir fiziniams
asmenims, tokias kaip butų kainas, kas padėtų stabilizuoti nekilnojamo turto
kainas Lietuvos rinkoje.
