Seimui pritrūko politinės valios realiais sprendimais prisidėti prie atlyginimų augimo šalyje

Seimui pritrūko politinės valios realiais sprendimais prisidėti prie atlyginimų augimo šalyje

Lietuvai vargiai pavyks sumažinti socialinę atskirtį, padidinti surenkamų
mokesčių kiekį ir užtikrinti žmonių sąžiningo atlygio lūkesčius, jei valdžia
nesistengs skaidrinti verslo aplinkos, o pačios valstybės institucijos prekes
ir paslaugas ir toliau pirks už pačią mažiausią kainą. Tokią poziciją išsakė
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai susitikimo metu su LR Seimo
Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariais. 

LVK prezidentas Valdas Sutkus
apgailestavo, kad šį mėnesį Seimas atmetė LVK pasiūlymus į Viešųjų pirkimų
įstatymą įtraukti socialinės ir darbo teisės reikalavimus, skatinant socialiai
atsakingų tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose.

„Kaip gali politikai kalbėti apie
darbuotojų atlyginimų didinimą, kai pačios valstybės institucijos prekes ir
paslaugas perka už pačią mažiausią kainą? Valstybė, kasmet per viešuosius
pirkimus išleidžianti apie 4 mlrd. eurų, yra didžiausias šalies ūkio veikėjas,
kuris formuoja rinkos tendencijas. Juk akivaizdu, kad tam, jog pasiūlytų pačią
mažiausią kainą, viešųjų pirkimų dalyviai konkuruodami tarpusavyje mažina savo
kaštus, o vienas iš pagrindinių kaštų – ypač paslaugų, rangos darbų pirkime –
yra darbuotojų atlyginimai ir nuo šių atlyginimų mokami mokesčiai. Apgailestaujame,
kad Seimui pritrūko politinės valios realiais sprendimais prisidėti prie to,
kad būtų sudarytos prielaidos atlyginimų augimui šalyje“, – sakė LVK prezidentas
Valdas Sutkus.

V. Sutkus pabrėžė, kad iki šiol vyraujanti praktika viešuosius pirkimus
vykdyti pagal mažiausios kainos kriterijų paverčia nekonkurencingomis tas
įmones, kurios darbuotojams moka didesnius atlyginimus.  Kitose Europos sąjungos šalyse situacija yra
priešinga nei Lietuvoje – didžioji dalis viešųjų pirkimų vykdomi vadovaujantis
ekonominio naudingumo kriterijumi.

V.Sutkus taip pat akcentavo būtinybę griežčiau reglamentuoti piktnaudžiavimo
teise atvejus, kai viešuosius pirkimus pralaimėjusios įmonės piktnaudžiauja
teisine sistema – pradeda bylinėtis teismuose ir taip net keletą metų vilkina
projektų įgyvendinimą. Per tą laiką konkursus laimėjusios įmonės negali pradėti
darbų, negauna pajamų, todėl susiduria su rimtais sunkumais išmokant
atlyginimus darbuotojams, atsiskaitant su bankais bei verslo partneriais.

„Siūlėme įvesti žyminį mokestį, kuris sudarytų 2 proc. konkurso sutarties
sumos. Bendrovė, nutarusi skųsti konkurso rezultatus, būtų įpareigota sumokėti
šį mokestį. Jeigu po bylos nagrinėjimo paaiškėtų, kad skundas buvo pagrįstas,
mokestis būtų grąžinamas, o priešingu atveju – negrąžinamas. Tokio mokesčio
taikymas padėtų išvengti nepagrįstų skundų ir sumažintų piktnaudžiavimo
teismais atvejus. Tačiau tenka apgailestauti, kad šis siūlymas taip pat nesulaukė
palaikymo Seime“, – apibūdino  situaciją
V. Sutkus.

Tomas Tomilinas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko
pavaduotojas, pastebėjo, kad siekis įtvirtinti didesnį skaidrumą ir efektyvumą
viešuosiuose pirkimuose yra „bendras reikalas, kurio bus siekiama“.

Susitikimo metu taip pat buvo aptarti Darbo kodekso priėmimo klausimai. V.
Sutkus priminė, kad šiuo metu Trišalėje Taryboje yra pasiektas susitarimas dėl
19 Darbo kodekso punktų ir tikimąsi, kad jie bus priimti be didesnių papildomų korekcijų.
Verslui reikėtų bent poros mėnesių tinkamai pasiruošti šioms permainoms
tikintis, kad kodeksas įsigalios liepos 1 dieną.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigė, kad
Seime jau yra įregistruoti du Darbo kodekso įstatymo pakeitimų paketai. Jo  manymu, dėl jau sutartų punktų didelių
prieštaravimų nebus.

Aurelijus Šapranauskas, socialinių įmonių asociacijos atstovas, kėlė
klausimų dėl šiuo metu svarstomo Socialinių įmonių įstatymo pakeitimų, kadangi
asociacija neturėjo galimybių dalyvauti svarstymuose ir pateikti savo
pasiūlymus. Buvo atkreiptas dėmesys į rengiamo įstatymo priedo punktą, kuriame kalbama
apie socialinių įmonių veiklos ribojimus.

A. Sysas pažymėjo, kad neplanuojama riboti veikiančių socialinių įmonių, o
yra noras pristabdyti tolesnį jų  steigimąsi,
kadangi pastaruoju metu tokių įmonių pagausėjo, atitinkamai išaugo ir valstybės
išlaidos joms. Siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo, norima jas griežčiau
prižiūrėti. Tačiau tai yra tik įstatymo projektas, kuris gali dar pasikeisti.