LVK: Lietuva gali pavėluoti į skaitmeninių technologijų traukinį

LVK: Lietuva gali pavėluoti į skaitmeninių technologijų traukinį

Pasaulyje vykstanti
ketvirtoji pramonės revoliucija kiekvienai valstybei suteikia naujų galimybių,
tačiau tinkamai jomis nepasinaudojus, galimybės gali virsti duobėmis. Todėl
praėjusią savaitę d
idžiausios paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų
įmones vienijančios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas
Sutkus LR Seimo Ekonomikos komitete pristatė didžiausius iššūkius verslui ir
paragino Seimo komitetą imtis lyderystės apibrėžiant skaitmeninės rinkos
vystymo perspektyvas bei suformuluojant aiškią strategiją.

„Inovatyvumas, aukštosios
skaitmeninės technologijos, jų pritaikymas pramonėje, didinant darbo našumą ir
efektyvumą – tai kelias, kuriuo neišvengiamai turės žengti Lietuva. Tačiau šiuo
metu nėra nei aiškios strategijos, nei gairių, kaip tai darysime. Be to,
nelikus Seime Informacinės visuomenės komiteto, nutilus kalboms apie šiuos
klausimus telkiančią ministeriją ar bent padalinį, mes į skaitmeninių
technologijų traukinį galime ir pavėluoti“, – susitikimo metu sakė V. Sutkus.

Anot jo, pasaulio
pramonėje jau vyksta proveržis, vadinamas ketvirtąja pramonės revoliucija.
Lietuvoje taip pat diegiamos naujovės, tačiau nėra lyderiaujančios, skirtingų
sektorių iniciatyvas konsoliduojančios bei strategiškai mąstančios
institucijos.

„Skaitmeninė rinka apima
daugelį sričių – IT, transportą, sveikatos apsaugą, pramonę, energetiką,
aplinkosaugą – todėl vis ginčijamasi, kas turėtų tuo užsiimti. Kol nėra
strategiškai mąstančios, lyderiaujantį vaidmenį prisiimančios institucijos, tol
didelių pasiekimų, proaktyvių sprendimų tikėtis negalime. Jau šiandien Europoje
atsiliekame pagal pridėtinės vertės technologijų plėtrą ir šis atotrūkis, jei
Seimas nesiims iniciatyvos, gali didėti“, – perspektyvas aiškino LVK
prezidentas.

Ekonomikos komiteto
posėdyje dalyvavęs Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas antrino
teigdamas, kad šalies pramonės laukiantiems pokyčiams nesame pasiruošę, tačiau,
atsiradus aiškiai strategijai, finansų sektorius būtų pasirengęs padėti.

„Po 4-5 metų pramonės ir
visos ekonomikos struktūra keisis neatpažįstamai. Kitose šalyse pokyčiai jau
vyksta, priimami sprendimai, kur nukreipti investicijas – į žaliąsias
technologijas, skaitmeninę pramonę, duomenų apsaugos centrus ir t.t. Lietuva
jokios strategijos neturi, o finansinės institucijos, galėdamos finansuoti bet
kurio tipo projektus Lietuvoje, kol kas žvalgosi tik į pavienes iniciatyvas“, –
teigia S. Kropas.

Seimo Ekonomikos komiteto
narių nuomone, Seimas galėtų tapti institucija, inicijuojančia proveržį
skaitmeninės ekonomikos srityje. Komiteto pirmininko Virginijaus Sinkevičiaus
teigimu, dabar skaitmeninės ekonomikos klausimai išbarstyti per tris ar
keturias ministerijas ir tai tikrai kelia keblumų. Tačiau Seimas yra
suinteresuotas konsoliduoti šias veiklas ir tikisi, kad šiame procese aktyviai
dalyvaus ir Vyriausybės kanceliarija.