LVK prezidentas: ministerijose skirtingi bendravimo standartai

LVK prezidentas: ministerijose skirtingi bendravimo standartai

Vyriausybės kanceliarijos planai pertvarkyti valstybės valdymo aparatą,
konsoliduoti žmogiškuosius bei technologinius išteklius taip paspartinant ir
efektyviau koordinuojant teisėkūros procesą bei duomenų valdymą ir apsaugą, teikia
vilties, kad į jį bus aktyviau įtraukiami socialiniai partneriai, teigia
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. Tačiau nerimą
kelia skirtingi darbo bei požiūrio į socialinę partnerystę standartai atskirose
ministerijose.

IT sektoriaus optimizavimas

„Susitikę su Vyriausybės kanclere
Milda Dargužaite išgirdome patikinimą, kad nuo rudens planuojami tikrai svarbūs
pokyčiai: valstybės aparato žmogiškųjų išteklių sutelkimas, informacinių
sistemų konsolidavimas, perėjimas nuo formalaus, prie efektyvaus ir realaus IT
išteklių bei galimybių sutelkimo vadovaujantis aukščiausiais kokybės
standartais. Tai, kad ateityje bus vykdomas viešojo sektoriaus buhalterinės
apskaitos ir personalo administravimo optimizavimas tai pat teikia vilties, jog
viešieji finansai bus naudojami efektyviau, o tos funkcijos, kurias gali
atlikti verslas, jam ir bus patikėtos“, – sakė V. Sutkus.

Anot jo, IT sektoriaus
optimizavimo bei e-paslaugų plėtros klausimą LVK ryžtingai spręsti ragino
gerokai anksčiau, dar prieš Seimo rinkimus.

„IT sektoriaus klausimai valstybės
lygiu patenka į tokią tarpžinybinę pilkąją zoną, nes nėra vienos įstaigos, kuri
priimtų sprendimus bei prisiimtų lyderystę, todėl iki šiol šie klausimai
valstybės lygių sprendžiami padrikai bei fragmentiškai, nėra iki galo aišku,
kas formuoja strategiją, prižiūri jos įgyvendinimą. Reaguodami į tai dar prieš
Seimo rinkimus buvome suformulavę labai aiškų siūlymą vietoj Energetikos ministerijos
įsteigti Inovacijų ministeriją, taip įtvirtinant vieną atsakingą instituciją už
Lietuvos IRT sektorių, Lietuvos įvaizdį, susikalbėjimą tarp Lietuvos
institucijų, e-paslaugų plėtrą“, – teigė LVK prezidentas.

Siūlymai aktyvinti dialogą su socialiniais partneriais

Kanclerės pristatytas viešojo
sektoriaus efektyvinimo planas bei būtinybė gerąsias praktikas iš verslo valdymo
perkelti į valstybinį sektorių, pasak V. Sutkaus, turės įtakos ir teisėkūros
procesui, kuriame LVK aktyviai dalyvauja kaip socialiniai partneriai.

„Pastaruoju metu dirbdami su
valdžios institucijomis stebime tendenciją, jog stringa socialinių partnerių
įtraukimas į teisėkūros procesą. Manome, kad turėtume būti lygiaverčiai
partneriai nuo pat pradžių, nuo pasiūlymo rengimo stadijos dalyvaudami
teisėkūros procese. Tačiau šioje vyriausybėje ryškėja trys skirtingi
standartai:  kai kurios ministerijos,
tarkime Sveikatos apsaugos ministerija, laikosi gerųjų praktikų ir
bendradarbiauja su socialiniais partneriais visame teisės aktų rengimo procese.
Finansų ministerija eina kitu keliu – pavyzdžiui rengdama mokesčių sistemos
tobulinimo planą jį kūrė savo nuožiūra, be jokių konsultacijų su socialiniais
partneriais, tačiau bent jau geranoriškai suteikė galimybę verslo bendruomenei parengtą
projektą įvertinti, išsakyti argumentus iš verslo pusės prieš jam patenkant į
Seimą“, – aiškino V. Sutkus.

Tuo tarpu Žemės ūkio ministerijos
nenoras ne tik konsultuotis, bet ir apskritai girdėti socialinių partnerių byloja
apie rimtas problemas.

„Šiuo metu Žemės ūkio ministerija
rengia Vyriausybės išvados projektą dėl Žuvininkystės įstatymo projekto. Pagal
LVK turimą informaciją, Žemės ūkio ministerija nereaguoja į raštiškus LVK narių
Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos prašymus rengti viešas konsultacijas dėl
projekte siūlomo reguliavimo ir rengiamo Vyriausybės nutarimo šiuo klausimu.
Informacija bei skaičiavimai, kuriuos teikiame, ignoruojami, į raginimus
susitikti ir kalbėtis – nereaguojama. Tad tikrai kyla abejonių dėl tokio
įstatymo projekto kokybės bei skaidrumo“, – susitikimo su Vyriausybės kanclere
metu sakė LVK prezidentas.

Valstybinių įmonių ir privataus verslo nekonkuravimas

V. Sutkaus teigimu, po pokalbio
su kanclere, pozityvių lūkesčių teikia valstybės institucijų nekonkuravimo su
verslu principo įgyvendinimas bei valstybės įmonių veiklos pertvarka.

„Valstybės ir verslo santykis kai
kuriose srityse išsikreipia, nes dalis funkcijų, kurias kur kas efektyviau
vykdytų privatus sektorius, vis dar priklauso valstybei, o už tai moka visi
mokesčių mokėtojai. Vyriausybės kanclerės nuostata ateityje mažinti tokią neproduktyvią
konkurenciją, taip pat efektyviau vykdyti viešuosius pirkimus leidžia tikėtis,
jog rasime konstruktyvų balansą, o valstybės aparato pertvarka išeis į naudą.
Esame pasirengę bendradarbiauti, teikti siūlymus bei padėti vyriausybei įgyvendinti
planuojamas reformas“, – reziumavo V. Sutkus.