Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai ir „Versli
Lietuva“ konsultaciniame posėdyje aptarė esmines strategijas, būtinas norint pakelti
šalies eksporto skaičius, šiuo metu atsiliekančius nuo Europos sąjungos (ES)
vidurkių. LVK atstovai palankiai sutiko „Versli Lietuva“ siūlymus atnaujinti eksporto
gaires bei pasiūlė, kaip jas patobulinti, kad Lietuvoje būtų sukuriama dar
daugiau darbo vietų, o šalis pradėtų eksportuoti ne tik daugiau, bet ir kokybiškesnių
prekių.
Susitikimo metu iškelta esminė eksporto problema: nors jo
skaičiai auga, sukuriamos pridėtinės vertės lygis palyginus su kitomis šalimis
žemas. Tai įrodo ir statistika – daug žinių reikalaujančios (DŽR) paslaugos sudaro
vidutiniškai 63 proc. ES šalių, tačiau tik 17 proc. Lietuvos eksporto.
„Versli Lietuva“ didžiausią potencialą Lietuvos įmonių
eksportui turinčias šalis skaičiuoja atsižvelgdama į rinkų potencialą ir naudodama
makroekonominį filtrą bei atsiklausdama verslo atstovų nuomonės. LVK nariai džiaugėsi
tokiu prioritetinių šalių skaičiavimo keliu, mat ekonominiai apskaičiavimai leis
įžvelgti ilgalaikes skirtingų šalių rinkų tendencijas, o verslo atstovai, geriau
žinantys jų ateities planus ir pasikeitimus, kurie ne visuomet atsispindi analizuojant
rinką, padės šiuos duomenis sėkmingai panaudoti.
Susitikime taip pat aptarta kaip interpretuoti vis mažėjantį
eksportu užsiimančių įmonių skaičių. Sutarta, jog nors prekes eksportuojančių įmonių
Lietuvoje per paskutiniuosius trejus metus sumažėjo daugiau kaip tūkstančiu, nacionaliniu
mastu svarbiau leisti jau veikiančiam verslui lengviau plėstis į užsienio
rinkas, o ne užtikrinti didesnį veikiančių įmonių skaičių. Būtent taip tikimasi,
kad užsienyje įsitvirtins daugiau DŽR paslaugas eksportuojančių įmonių, tuo
pačiu sukursiančių daugiau kvalifikuotų darbo vietų Lietuvoje.
