Verslo kliūčių žemėlapis: lengviausiai kvėpuoja Vilniaus, Kauno ir kurortų įmonės

Verslo kliūčių žemėlapis: lengviausiai kvėpuoja Vilniaus, Kauno ir kurortų įmonės

Paradoksalu:
gyventojų populiacijai traukiantis, įmonių skaičius Lietuvoje auga. Kita
vertus, didžioji dalis naujai kuriamų verslų „nusėda“ didmiesčiuose bei
kurortuose. Atokesniems šalies regionams ir toliau išsiskiriant nepatrauklia
aplinka verslui, pagal verslo laisvės indeksą pirmaujančių savivaldybių
trejetas šiemet, palyginti su pernai, liko nepakitęs – viršuje atsidūrė
Neringa, Vilnius ir Kaunas.

Tai atskleidė „Citadele“ banko antrus
metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2017“. Jo metu
savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė per 500 smulkių ir vidutinių įmonių, 33
regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai. Sudarant
žemėlapį remtasi ir statistiniais duomenimis apie ūkio subjektų veiklą.

„Tebesitęsiantis namų ūkių
vartojimo, eksporto apimčių ir tuo pačiu visos ekonomikos augimas atsispindi ir
kiek pagerėjusiose įmonių vadovų nuotaikose. Palankiai verslo aplinką
vertinančių verslininkų dalis per metus padidėjo nuo 14 iki 26 procentų. Kita
vertus, optimistinės nuotaikos vyrauja toli gražu ne visoje Lietuvoje – regionų
atskirtis išlieka didelė, savivaldos institucijos dažnai nėra susipažinusios su
vietos verslo poreikiais, o apie ilgalaikę plėtrą galvojančius verslininkus
labiausiai gąsdina emigracijos mastai ir kainų augimas“, – tyrimo „Verslo
kliūčių žemėlapis“ rezultatus apibendrino „Citadele“ banko Smulkiųjų ir
vidutinių verslo klientų departamento direktorė Giedrė Kubiliūnienė.

Lietuvos verslo konfederacijos
prezidentas Valdas Sutkus atkreipė dėmesį į tai, kad gyventojų skaičiui
mažėjant, mažų ir vidutinių įmonių bei jų darbuotojų skaičius kasmet auga.
Smulkaus verslo koncentracija šiemet pasiekė rekordinius mastus – 1000 gyventojų
tenka 29,1 įmonė (2016 m. – 27,5 įmonės).

„Nors pernai gyventojų Lietuvoje
sumažėjo daugiau nei 40 tūkstančių, tačiau mažų ir vidutinių įmonių darbuotojų
skaičius išaugo beveik 10 tūkstančių. Tai dar kartą liudija smulkaus verslo
svarbą visai šalies gerovei, o atliktas „Verslo kliūčių žemėlapio“ tyrimas
rodo, jog didžiausią dėmesį privalu skirti regioninės verslo atskirties
mažinimui“, – teigia V. Sutkus.

Indekso
priekyje – didmiesčiai ir kurortai

„Verslo kliūčių žemėlapyje“
kiekvienai savivaldybei apskaičiuotas verslo laisvės indeksas – didesnis jo
rodiklis rodo mažesnes kliūtis mažoms ir vidutinėms įmonėms. Indekso augimas iš
viso užfiksuotas 35 savivaldybėse, 22 regionuose indeksas sumažėjo, 3 – liko
nepakitęs.

Pirmoje vietoje atsidūrusios Neringos
verslo laisvės indeksas – 184% Lietuvos vidurkio. Po Neringos išsirikiavo
Vilniaus (verslo laisvės indeksas – 144% šalies vidurkio) ir Kauno (122%) miestai.

„Neringa yra stulbinantis fenomenas
– tiek verslumo, tiek ir regiono, kuriame tiesiog gera gyventi, prasme.
Nepaisant egzistuojančios susisiekimo atskirties ir turizmo verslo sezoniškumo,
šioje savivaldybėje 1000 gyventojų tenka net 62 veikiančios mažos ir vidutinės
įmonės – 2 kartus daugiau už šalies vidurkį. Veikiančių įmonių skaičius
Neringoje pernai didėjo sparčiausiais tempais. Be to, ši savivaldybė kartu su
Vilniaus miestu ir Klaipėdos rajonu yra vienintelės trys Lietuvos teritorijos,
kuriose gyventojų skaičius jau 5 metus iš eilės ne mažėja, o nuolat auga“, –
komentavo G. Kubiliūnienė.

Po Neringos išsirikiavusios Vilniaus
m. ir Kauno m. savivaldybės taip pat išsiskiria šalies vidurkį ženkliai
viršijančia įmonių koncentracija. Be to, net 66 proc. apklaustų šalies įmonių
vadovų Vilniaus regioną vadina palankiausia vieta smulkiajam ir vidutiniam
verslui. 12 proc. verslo rojumi įvardijo Kauno, 9 proc. – Klaipėdos regioną.

Ketvirtoje vietoje pagal verslo
laisvės indeksą atsidūrė Palangos m. savivaldybė (121 proc. šalies vidurkio),
verslo kliūčių žemėlapyje per metus pakilusi net per 16 pozicijų. Didele įmonių
koncentracija išsiskiriančiame kurorte sudarytos sąlygos verslui palankiai buvo
įvertintos tiek verslo asociacijų, tiek savivaldybių administracijų atstovų.

Penktoje vietoje, tyrimo duomenimis,
šiemet atsidūrė Druskininkai (verslo laisvės indeksas – 119 proc. šalies
vidurkio), po jų rikiuojasi Elektrėnai (117 proc.), Kauno rajonas (113 proc.),
Vilniaus rajonas (112 proc.), Mažeikių rajonas ir Birštonas (po 108 proc.).

Tauragės
regione – niūrios nuotaikos

Savivaldybių, turinčių žemiausią
verslo laisvės indeksą, apačioje atsidūrė Jurbarko rajonas (indeksas – 57%
Lietuvos vidurkio), Visaginas (57%), Šilalės rajonas (58%), Pagėgiai (58%),
Molėtų rajonas (59%).

„Šiemet verslo barjerų „epicentras“
iš Šiaurės Rytų Lietuvos persikėlė į pasienio su Rusija rajonus, pirmiausia – į
Tauragės apskritį. Net pusė apklausoje dalyvavusių Tauragės apskrities įmonių
regiono verslo aplinką įvertino nepalankiai. Tuo tarpu Panevėžio regiono įmonės
šiais metais pozityviau įvertino regione esančias sąlygas verslo plėtrai nei
pernai, be to, šiame regione sparčiai augo ir veikiančių įmonių skaičius“, – pastebėjo
G. Kubiliūnienė.

Pagėgių savivaldybė – vienintelė,
kurioje veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius per praėjusius metus ne
augo, o mažėjo. Lėčiausiais įmonių augimo tempais taip pat išsiskyrė Visagino,
Molėtų rajono ir Tauragės rajono savivaldybės.

Tarp
verslo ir savivaldos – nuomonių takoskyra

Tyrime dalyvavę verslininkai ir
asociacijų vadovai didžiausiomis šiemetinėmis verslo kliūtimis įvardijo
mokesčių naštą, kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, biurokratinį reguliavimą ir sąnaudų
augimą.

Tuo tarpu ilgalaikėje perspektyvoje daugiausia
nerimo kelia gyventojų emigracija – ją kaip didžiausią socialinę grėsmę verslui
įvardijo 46 proc. apklaustų įmonių. Tarp ekonominių grėsmių daugiausia
verslininkų išskyrė darbo jėgos mokesčius (34 proc.) bei kainų augimą (31
proc.).

„Nors įmonių vadovai aiškiai identifikuoja
grėsmes ir problemas, norėtųsi ir didesnio jų aktyvumo sprendžiant ilgalaikio
konkurencingumo klausimus. Tyrimas atskleidė, jog ketvirtosios pramonės
revoliucijos iššūkiams ruošiasi vos 5 proc. šalies mažų ir vidutinių įmonių. Mažas
dėmesys inovacijų diegimui negali nekelti susirūpinimo. Juolab kad gamybos,
pardavimo ir kitų procesų automatizavimas, kitų technologinių inovacijų
diegimas ne tik didina konkurencingumą vietos bei užsienio rinkose, bet ir
padeda spręsti darbuotojų trūkumo problemą, kuri, įvertinant emigracijos
mastus, tampa vis aktualesnė“, – sakė „Citadele“ banko departamento vadovė G.
Kubiliūnienė.

Pasak jos, verslo barjerus padėtų
sumažinti ir aktyvesnis įmonių dalyvavimas ES investicijų programose, palankių
skolinimosi sąlygų išnaudojimas investuojant į verslo plėtrą.

„Mažinant verslo kliūtis padėtų ir
aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis. Mūsų tyrimas
parodė, kad šiemet, kaip ir pernai, savivaldybių atstovai verslo sąlygas
vertina kur kas palankiau nei patys verslininkai. Skiriasi ir įmonių bei vietos
valdžios požiūriai į didžiausius verslo skaudulius – tai rodo, jog savivaldos
institucijos toli gražu ne visuomet žino vietos verslo poreikius“, – sakė G.
Kubiliūnienė.

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos
prezidento V. Sutkaus, jei kitais metais bus įgyvendintas Vyriausybės pažadas
suteikti daugiau ekonominio savarankiškumo savivaldybėms, savivaldos
institucijų vaidmuo skatinant verslą regionuose bus ženkliai svarbesnis nei
dabar.

„Finansų ministras yra viešai
pažadėjęs, jog savivaldybių biudžetų pajamos jau kitais metais iš dalies bus
susietos nuo darbo vietų konkrečioje teritorijoje kūrimo, investicijų
pritraukimo. Verslas tikisi, kad šių planų įgyvendinimas padidins savivaldybių suinteresuotumą
sudaryti palankesnes sąlygas įmonių plėtrai“, – sakė Lietuvos verslo
konfederacijos vadovas.