Lietuvos verslo konfederacija apie sveikatos apsaugos pokyčius: karalius nuogas – pats laikas apsirengti

Lietuvos verslo konfederacija apie sveikatos apsaugos pokyčius: karalius nuogas – pats laikas apsirengti

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidiumo nario, sveikatos reikalų
komisijos (SRK) vadovo dr. Laimučio Paškevičiaus teigimu, sveikatos apsaugos sistemą
ir joje pastaruoju metu kylančias bangas vertinti reikėtų kompleksiškai. Verslo
atstovai palaiko Lietuvos medikų sąjūdžio reikalavimus, tačiau akcentuoja, jog dabartinė
sveikatos apsaugos sistema veikia sovietmečiu sukurtos struktūros pagrindu, o jos
iš esmės nepertvarkius, bet koks sutarimas tik nukeltų esminius pokyčius į
ateitį.

Įsisenėjusios problemos reikalauja sisteminių pokyčių

LVK SRK vadovas, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros
įstaigų asociacijos prezidentas dr. L. Paškevičius teigia, jog verslo organizacijų
atstovai palaiko Medikų sąjūdžio keliamus reikalavimus, tačiau atkreipia
dėmesį, kad svarbiausias iššūkis, su kuriuo šie susidurs, yra susitarimas dėl realaus
struktūrinių pokyčių įgyvendinimo.

„Medikų sąjūdžio reikalavimai iškilo kaip pasekmė giluminių
problemų, paveldėtų iš tarybinio Semaško sveikatos apsaugos modelio, tačiau vis
dar tebeglūdinčių sveikatos priežiūros sektoriuje. Du dešimtmečius vykdyti
kosmetiniai sveikatos priežiūros sistemos pagražinimai tik kuriam laikui užmaskavo
jos gilumines problemas. Kiekvienas naujas sveikatos apsaugos ministras paveldi
ydingą modelį, o kadangi sisteminės transformacijos reikalauja atviro esamų
problemų įvardijimo, aiškios strategijos joms spręsti bei realaus ištekliais ir
laike pagrįsto plano, to pakeisti per trumpą ministrų kadencijos laikotarpį tiesiog
nepavyksta“, – įsitikinęs L. Paškevičius.

„Deja, iki šiol nėra parengtos sveikatos priežiūros
sistemos vizijos, aiškios visuminės šio sektoriaus pertvarkos ir plėtros
strategijos. O fragmentuoti tam tikrų sistemos komponentų pertvarkymai, tokie,
kaip vykdyti keturi ligoninių restruktūrizacijos etapai, nedavė tikėtinų
rezultatų, nes nebuvo tinkamai įvertinta kitų sričių – šeimos gydytojo,
ambulatorinių paslaugų, reabilitacijos, slaugos ir globos – būklė ir pokyčių
poreikis, taip pat jų galimybės amortizuoti ligoninių tinklo optimizavimo
sukeltus iššūkius. Todėl tik kompleksinė, integruota bei koordinuota visų
sveikatos priežiūros sektoriaus sričių pertvarka yra pajėgi sugeneruoti sinerginį
efektą, efektyviau panaudoti išteklius bei atnešti esminių teigiamų pokyčių,
užtikrinančių gyventojams kokybiškesnę sveikatos priežiūrą“, – teigia LVK
prezidiumo narys.

Dr. L. Paškevičius pastebi, jog neįgyvendinus esminių
sisteminių sveikatos priežiūros sektoriaus pokyčių, nepertvarkius esamos
infrastruktūros bei sveikatos priežiūros finansavimo principų, algų pakėlimas
gydytojams šiuo metu būtinas, tačiau tai tik laikinas giluminių problemų sprendimas.
 

„Jei per dešimtį metų prasimokęs ir tokį sudėtingą darbą
atliekantis žmogus gauna vos daugiau už kasininką, kažkas valstybėje su
vertybėmis negerai. Švietimo, sveikatos ir kultūros sričių darbuotojai, formuojantys
valstybės socialinį kapitalą, tapo kone mažiausiai vertinamos, prasčiausiai už
darbą atlyginamos profesinės grupės. Medikai virto ydingos sistemos įkaitais – jau
ir šiandien ligoninėse apie 80 procentų pajamų skiriama darbuotojų atlyginimams.
Nuo nepriklausomybės pradžios iki dabar iš šalies išvyko per 900 tūkst.
gyventojų, o sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų poreikis nuolat augo. Neefektyvi
sveikatos priežiūros infrastruktūra tiesiog pravalgo visus pinigus, nesukurdama
reikiamos vertės“ – teigia LVK SRK pirmininkas.

L. Paškevičius ragina tiek medikus, tiek politikus į
pastarųjų savaičių įvykius pažvelgti racionaliau ir ekonomiškiau – dabar problemas
užkaišius greitais sprendimais kitos recesijos metu galima jų laukti sugrįžtant
dar žiauresniu pavidalu.

„Galime teigti, jog medikų reikalavimai yra absoliučiai
pagrįsti. Bet problema ta, jog jų išpildyti paprasčiausiai nėra iš ko. Pati
sistema nesugeneruoja reikalingų pinigų – nerimauti reikia visų pirma dėl to. Turime
suprasti ir vyriausybės poziciją: sakykime, jie sutinka su medikų reikalavimu,
tuomet kitą dieną 30 procentų didesnės algos norės mokslininkai, dar dieną po policininkai,
tada socialiniai darbuotojai ir taip be galo. Jei neatsiras iš kur tų pinigų
paimti – tai bus katastrofa“, – neabejoja Lietuvos privačių sveikatos
priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas

Kelių į būtinas reformas netrūksta

Dr. L. Paškevičiaus teigimu tobula sveikatos priežiūros
sistema neegzistuoja, tačiau netrūksta gerokai toliau pažengusių, daug geriau
pacientų poreikius atliepiančių ir efektyviau veikiančių sveikatos sistemų
pavyzdžių. Tai aukščiausius reitingus pagal suteikiamą pacientams suminę vertę
užimančios šalys, tokios kaip Nyderlandai, Norvegija, Belgija, Vokietija ir
eilė kitų.

Galime daug ko pasimokyti ir iš kaimynės Estijos, kuri
pagal sveikatos apsaugos generuojamą vertę kasmet vis labiau lenkia Lietuvą. Atgavusi
nepriklausomybę Estija įgyvendino nepopuliarias sistemines reformas sveikatos
priežiūros sektoriuje, optimizavo medicinos įstaigų infrastruktūrą,
suefektyvino jų valdymą įdiegiant gerosios valdysenos principus, nacionaliniu
ir įstaigų lygiais įdiegė informacines sveikatos sistemas, panaikino ar iki
minimumo sumažino korupciją ir nelegalius atsiskaitymus už paslaugas,
įgyvendino draudiminės medicinos principus – visa tai davė ekonominį efektą,
leido kartais padidinti medikų atlyginimus.

„Išeitis iš
dabar susiklosčiusios situacijos turi dvi kryptis – sveikatos priežiūros
sistemos sutvarkymo ir gyventojų sveikatos priežiūros finansavimo didinimo. Pirmoji
– suformavimas ir įgyvendinimas aiškios, tvarkios ir ilgalaikės sveikatos
priežiūros sistemos vizijos, iš pagrindų pertvarkant sveikatos priežiūros
įstaigų infrastruktūrą, paslaugų teikimo ir finansavimo sistemas. Antra kryptis
– papildomų finansinių išteklių pritraukimas“, – teigia LVK SRK vadovas.

Anot jo, praktiškai
visose demokratinio pasaulio valstybėse veikia trys papildomų finansinių
išteklių pritraukimo būdai: papildomas savanoriškas sveikatos draudimas,
dalinių mokėjimų už sveikatos priežiūros paslaugas įvedimas (apsaugant
socialiai jautrias gyventojų grupes ir mažinant nelegalių atsiskaitymų mąstą) bei
viešojo ir privataus sektorių partnerystės plėtojimas.

„Pasiekėme
ribą – esame ekonominio ciklo pakilime, gauname gana ženklią ES struktūrinių
fondų paramą, tačiau sveikatos priežiūros sistema veikia finansinės įtampos
būsenoje. Ekonomikai lėtėjant nebus laiko strateguoti, planuoti ir įgyvendinti pokyčius,
o nepertvarkius sistemos iš esmės, pasekmės galimai bus drastiškos. Todėl tiek
Medikų sąjūdžiui, tiek sveikatos politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms
institucijoms būtina aptarti ir sutarti su pacientus ir paslaugų teikėjus
atstovaujančių organizacijų atstovais dėl sveikatos priežiūros sistemos
ateities vizijos ir, pasitelkiant profesionalus iš aukščiausius sveikatos
sektorių reitingus užimančių valstybių, nedelsiant imtis sisteminių pokyčių“ –
pažymi dr. L. Paškevičius.