Lobistinės veiklos įstatymo pataisos verslui kelia naujų klausimų

Lobistinės veiklos įstatymo pataisos verslui kelia naujų klausimų

Teisingumo ministerijai rengiant Lobistinės veiklos įstatymo pataisas, verslo atstovai teigia, kad šią veiklą Lietuvoje laikas išskaidrinti atsižvelgiant  į Europos Sąjungos (ES) institucijų patirtį bei perimant praktiškai patikrintą gerąją praktiką.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad šalyje vis dar apstu organizacijų, kurios nepripažįsta užsiimančios lobistine veikla, o sprendimus priimančios institucijos kol kas nedaro nieko, kad išskaidrintų šį šešėlį ir teisėkūros procesą padarytų maksimaliai atvirą.

LVK atstovų ir teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus susitikime taip pat kelti klausimai dėl teisėkūros proceso skaidrumo bei galimybės elektroninėje erdvėje visoms suinteresuotoms šalims operatyviai susipažinti su pateikiamais siūlymais bei pakeitimais.

Daugiau naudos iš Skaidrumo registro

Nors interesų grupes ir pavienius lobistus vienijantis Skaidrumo registras prie Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) Lietuvoje jau veikia kiek ilgiau nei metus, norinčių jame registruotis yra kur kas mažiau nei iš tiesų aktyviai veikiančių teisėkūros procesą, ar siekiančių jam netiesiogiai daryti įtaką. Pasak LVK prezidento, tokia situacija susiklostė dėl dviejų priežasčių: neteisingai suprantamo ir neigiamo požiūrio į lobistinę veiklą apskritai bei fakto, jog registruotis ir viešai deklaruoti interesus nėra pakankamai paskatų.

„Valdžia, atrodo, vis dar nesuvokia, kokie tikrieji politinės įtakos mastai Lietuvoje. Deja, įsirašymas į Skaidrumo registrą organizaciją arba žmogų padaro kritikos taikiniu, tačiau teisinė aplinka iki šiol neveikia taip, kad lobistai savo darbą galėtų nuo – iki atlikti atvirai. Jeigu šiai veiklos sričiai vis dar primetamos stigmos, neturėtų stebinti ir tai, kad įtakos darymui ieškoma kitų kelių ir būdų“, – sako V. Sutkus.

Pasak jo, siekiant efektyvinti veiklą ir dar labiau didinti skaidrumą verta sekti Europos Komisijos pavyzdžiu. Čia ne tik veikia Skaidrumo registras, kuriame turi registruotis visi asmenys, organizacijos ir asociacijos, norinčios aktyviai dalyvauti teisėkūros procese, tačiau visos jos tam turi labai konkrečias paskatas.

„Europietiškojo Skaidrumo registro tikslas toks pat kaip ir lietuviškojo atitikmens – užtikrinti, kad tie, kurie siekia bendrauti su institucijomis ir jų atstovais, viešai skelbtų savo interesus ir teiktų informaciją apie save. Tačiau Europos Komisijos atveju, reikalavimas registruotis suteikia ir tam tikras privilegijas: tarkime, tik registruotiems asmenims ar registruotų organizacijų atstovams leidžiama pasisakyti viešajame Parlamento komiteto organizuojamame svarstyme. Taip pat yra įpareigojimas jiems proaktyviai teikti visą su dominančiu teisėkūros procesu susijusią informaciją, teikiamus pakeitimus ar siūlymus. Tai konkretūs privalumai, motyvuojantys savo veiklą ir interesus deklaruoti. Lietuvoje tokios motyvacijos labai trūksta. Dar daugiau, į veiklą deklaravusiuosius dažniau žiūrima skeptiškai ir įtariai, nei į tuos, kurie veiklą vykdo neoficialiai“, – įsitikinęs LVK vadovas.

Europos Skaidrumo registre registruotų organizacijų skaičius nuolat auga. Šiuo metu jis siekia 11327, iš kurių dalyvaujančių asmenų skaičius sudaro 82096. Tarp organizacijų – nevyriausybinės organizacijos, prekybos ir verslo asociacijos, įmonės ir įmonių grupės, profesinės sąjungos ir profesionalių konsultantų kontoros. Tuo tarpu Lietuvos Skaidrumo registre šiuo metu užsiregistravę tik 74 asmenys.

NVO klausimas kursto aistras

ES lobistinės veiklos reglamentavimo praktika rodo, jog dauguma institucijų, registruotų Skaidrumo registre, yra nevyriausybinės organizacijos. Todėl Teisingumo ministerijos siūlymas šioms organizacijoms padaryti išimtį ir netraukti jų į skaidria lobistine veikla užsiimančių organizacijų sąrašą LVK atstovų teigimu – nelogiškas ir trumparegiškas.

„Aiškiai matyti, kokia situacija yra susiklosčiusi: būtent taip vadinamos nevyriausybinės organizacijos yra kone aktyviausiai lobistinę veiklą vykdančios bei teisėkūros procese dalyvaujančios. ES mastu tokių organizacijų registre – 26 proc. Tuo tarpu prekybos ir verslo organizacijų – 20 proc.“, – aiškina LVK prezidentas.

Pasak jo, pagrįstai kyla klausimas, kodėl Lietuvoje šis faktas ignoruojamas, o NVO atstovai matomi tik kaip nešališki viešojo intereso gynėjai, neprivalantys šių savo interesų deklaruoti.

„Klausimas, kodėl norima išlaikyti šią visai sistemai nepalankią dichotomiją ir toliau skatinti suvokimą, kad „nevyriausybininkai“ – geriečiai, atstovaujantys tik viešąjį interesą, kad ir ką tai reikštų. Tuo tarpu verslo organizacijos, asociacijos ar net profesionalūs lobistai ad hoc yra  „blogiečiai“, atstovaujantys ar net buldozeriu per teisėkūros procesus stumiantys kažkieno privačius interesus. Logikos tokiame skirstyme ir siūlyme, kad NVO nebūtų privaloma registruotis Skaidrumo registre, visiškai nėra ir europinė praktika tai puikiai iliustruoja“, – reziumavo V. Sutkus.