Lietuvos verslo konfederacija (LVK), kurios Mokesčių darbo grupė apsvarstė Finansų ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą mokesčių reformą, pateikė savo pastabas ją sąlygojantiems teisės aktų projektams. Dėmesio centre – siūlymai dėl individualios veiklos; papildomo bendrų pajamų, viršijančių 60 vidutinių darbo užmokesčių, apmokestinimo; nekilnojamojo turto mokesčio pertvarkos ir investicinės sąskaitos.
LVK palaiko eilę su mokesčių reforma teikiamų mokestinių siūlymų, įskaitant pelno mokesčio lengvatos investiciniam projektui pratęsimą ir siūlymą atsisakyti lengvatų taršiam iškastiniam kurui ir energinius produktus apmokestinti pagal taršos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų lygį. LVK taip pat palaiko smulkaus verslininko sąskaitos idėją ir tiki, kad pastaroji gali padėti atsisakyti kai kurių de facto lengvatinių apmokestinimo režimų, atsižvelgiant į tai, kad smulkaus verslininko sąskaita padėtų itin lengvai apskaityti sąnaudas, suskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas ir sumokėti būtinus mokesčius.
LVK labiausiai neramina pasiūlymai reikšmingai didinti individualios veiklos pagal pažymą pagrindu dirbančių asmenų mokestinę naštą ir tuo pačiu mažinti prezumpcinių sąnaudų dydį nuo 30 proc. iki 20 proc.. Visų pirma, LVK iš esmės nepritaria individualios veiklos prilyginimui darbo santykiams, nes veikla, kurią fizinis asmuo vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir veikla, atliekama darbuotojo pagal darbo sutartį, turi esminių skirtumų – skiriasi asmenų atsakomybė, prisiimama rizika, patiriami kaštai, leidžiamos vykdyti veiklos, pajamų garantijos. Antra, jeigu vis tik ketinama eiti individualios veiklos „prisodrinimo“, mokesčių didinimo ir prezumpcinių sąnaudų mažinimo keliu, atitinkamai turėtų būti sudaromos ir lygios sąlygos į leidžiamus atskaitymus įtraukti daugiau realiai patiriamų individualiai dirbančių asmenų sąnaudų, įskaitant ir sąnaudas, kurias šiuo metu darbdaviai gali atskaityti teikdami kai kurias naudas darbuotojui.
LVK manymu, prieš diskutuojant, koks turėtų būti pajamų, gautų iš individualios veiklos, apmokestinimas kitų apmokestinimo režimų kontekste, tikslinga būtų iš esmės mažinti verslo formų ir įvairių išimtinių sąlygų individualios veiklos kontekste skaičių, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimo atvejams, šešėliui ir akivaizdiems ekstremumams, kai įstatymai sukuria sąlygas iš esmės mokėti ypatingai mažą de facto pajamų mokesčio tarifą nuo pajamų.
LVK taip pat nepritaria siekiui dalį aukštesniam darbo užmokesčiui tenkančios GPM naštos perkelti kitoms pajamoms, nes tai neigiamai paveiktų kapitalo ir dividendų apmokestinimo padėtį Lietuvoje su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, neproporcingai paveiktų būtent Lietuvos gyventojus, o kapitalo apmokestinimo didinimas, paradoksaliai, galėtų pakenkti dirbantiesiems – sudarant mažiau palankias sąlygas kapitalui, galimai lėčiau augtų investicijos į darbo našumą, o tai lemtų lėtesnį darbo užmokesčio augimą.
Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkos kontekste LVK pasisako už kuo universalesnę NT mokesčio bazę – iš esmės visi NT savininkai turėtų prisidėti prie aplinkos gerinimo ir infrastruktūros tobulinimo, todėl išimtys ir lengvatiniai tarifai pagrindiniam gyvenamajam būstui turėtų būti peržiūrėtos, o pagrindinė išimtis palikta tik skurstantiems ir pensininkams (kuriems siūloma leisti mokestį atidėti iki paveldėjimo ar pardavimo). LVK taip pat neramina siūlomos nuostatos, kurių pagrindu mokestis nebūtų taikomas valstybės ir savivaldybės turtui, nes tokiu atveju mokesčio nemokėtų ir kai kurios VVĮ, konkuruojančios rinkoje su privačiais subjektais. LVK taip pat itin neigiamai vertina paliktą galimybė savivaldybių taryboms nustatyti skirtingus mokesčio tarifus pagal subjekto teisinę formą ar dydį, tai įgalintų savivaldybių tarybas nustatyti skirtingas verslo sąlygas privatiems ir viešiems komercinę veiklą vykdantiems subjektams, taip pat diskriminuoti įmones pagal jų dydį ir taip iškraipyti konkurencines sąlygas.
LVK palaiko investicinę sąskaitą – savalaikę idėją, kuri, tinkamai įgyvendinta, ilguoju laikotarpiu paskatins gyventojus investuoti ir taip potencialiai didins kapitalo Lietuvoje prieinamumą, padės spręsti įsisenėjusias gyventojų kapitalo struktūros problemas, įskaitant, pavyzdžiui, indėlių perteklių bankiniame sektoriuje. LVK nuomone, pagrindinė investicinės sąskaitos paskirtis – suteikti teisinį aiškumą, kaip yra apmokestinamos investicinės pajamos iš skirtingų finansinių instrumentų, todėl itin svarbu, kad investicinė sąskaita būtų įgyvendinama kruopštaus darbo su finansų rinkų atstovais pagrindu, atsakant į svarbiausius šiuo metu kylančius įgyvendinimo iššūkius, tarp kurių – ir 10 000 eurų per metus ribos klausimas. LVK požiūriu, investicinė sąskaita neturėtų būti ribojama, jeigu siekiama parengti ne paramos instrumentą, o suteikti teisinį aiškumą pajamoms iš investicijų apskaityti, o pajamų iš investicijų išskyrimas į dvi dalis gali sukelti nemažai administravimo iššūkių visiems, įskaitant ir mokesčių administratoriui.
LVK, reaguodama į kitus Finansų ministerijos parengtus pakeitimus, taip pat pateikė eilę kitų pasiūlymų – neutralizuoti opcionų lengvatą formos atžvilgiu; nustatyti vieną, o ne dvi ribas dovanoms iš artimųjų apmokestinti; iš esmės svarstyti, ar „Sodros“ įmokų „grindų“ taisyklės pasiekia savo tikslus ir ar nebūtų tikslinga jų atsisakyti bei daug kitų pasiūlymų. Su visais jais kviečiame susipažinti čia.
