Septintus metus iš eilės Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas alkoholio vartojimo įpročių Lietuvoje tyrimas parodė, kad alkoholį vartojusių asmenų dalis Lietuvoje po truputį auga, tačiau bendras suvartojamas alkoholio kiekis per pastaruosius 7-erius metus po truputį traukėsi. Didžiausios dvi problemos – tiriamu laikotarpiu itin dažnai ir daug išgeriančių asmenų grupėje pastebimai išaugo moterų dalis bei prieš dvejus metus pradėjo formuotis pilstuko ir naminės degtinės vartojimo augimo tendencija.

Alkoholio vartojimo įpročių ir aplinkos tyrimas buvo atliktas Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) užsakymu. Turimi septynerių metų apklausų duomenys leidžia įvertinti trumpo laikotarpio pokyčių tendencijas, nustatyti, kurie iš fiksuotų pasikeitimų buvo statistiškai reikšmingi, o kurie – laikini arba atsitiktinio pobūdžio.

Kaip komentuoja LVK generalinė direktorė Ineta Rizgelė, verslo ir mokslo atstovų bendradarbiavimas yra išties labai svarbus.

„Septyneri metai – pakankamai ilgas laiko tarpas, kai nuoseklus mokslininkų darbas bei tyrimo rezultatai gali parodyti esamą situaciją, tendencijas, kurias išties svarbu suprasti.

Tame matome prasmę, nes Vilniaus universiteto mokslininkai, išanalizavę alkoholio vartojimo įpročius Lietuvoje, pateikia duomenis bei išvadas, kurios yra reikalingos, norint dalintis tam tikromis įžvalgomis su sprendimų priėmėjais, visuomene“, – sako LVK generalinė direktorė.

Nežymiai auga alkoholį vartojančių asmenų dalis šalyje

Atliktame tyrime, siekiant informacijos tikslumo, vartojimo dažnumas buvo vertinamas užduodant klausimus apie vartojimą per paskutinius 12 mėnesių, o analizuojant suvartoto alkoholio kiekius, klausimai buvo formuluojami apie išgerto alkoholio kiekius per paskutinę savaitę prieš apklausą. Taip pat išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys, progomis vartojantys alkoholį bei negėrusieji per paskutinius 12 mėnesių.

„Remiantis apklausos rezultatais galima teigti, kad 2016-2022 metais alkoholį vartojusių asmenų dalis Lietuvoje pasižymėjo nestipriai išreikšta augimo tendencija, tačiau bendras suvartotas kiekis po truputį traukėsi. Nuoseklus išgeriamo alkoholio kiekio mažėjimas stebimas tik nuolatos, reguliariai vartojančių asmenų pogrupyje“, – gautus duomenis komentuoja Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Algirdas Bartkus.

Nuo 2016 iki 2022 metų, nors ir dažnai, bet ne per daug išgeriančių asmenų suvartojamo alkoholio kiekis sumažėjo trečdaliu. Proginių vartotojų pogrupyje jokios aiškios suvartojamo kiekio tendencijos įžvelgti negalima.

Pardavimų mažėjimas

Per tyrimo laikotarpį, 2016-2022 metais, alkoholio rinkoje vyko įvairių jėgų išprovokuotas persiskirstymas: alaus ir lengvo putojančio vyno rinkos traukėsi, o jų vietą užėmė vynas bei spiritiniai gėrimai, augo alkoholinių kokteilių populiarumas.

Visgi, žvelgiant į pastaruosius metus, dr. A. Bartkus pastebi, kad, lyginant prekių kiekius, už kuriuos buvo sumokėti akcizo mokesčiai, galima teigti, kad beveik visų gėrimų kategorijose – išskyrus alų – pardavimai 2022 metais mažėjo.

„Pagrindinė priežastis, nulėmusi pardavimų smukimą, buvo bendro kainų lygio augimas ir realių gyventojų pajamų smukimas. Todėl gyventojai mažino lėšų dalį, skirtą ne pirmo būtinumo prekėms, įskaitant ir alkoholiui“, – sako Vilniaus universiteto mokslininkas.

Tris kartus išaugęs pilstuko ir naminės vartojimas

Dr. A. Bartkus pastebi, kad 2020 ir 2021 metais dalis alkoholio vartojimo statistikos buvo stipriai paveikta COVID-19 ribojimų, tačiau 2022 metais jau nebepastebima jokių apraiškų, kurias būtų galima sieti su pandemija. Beveik visi rodikliai sugrįžo į priešpandeminiais metais prasidėjusių formuotis tendencijų.

„Pagrindinė neigiama prieš dvejus metus pradėjusi formuotis tendencija yra ženklus pilstuko ir naminės degtinės prieaugis. 2022 metais, lyginant su 2021 metais, jo vartojamas kiekis išaugo daugiau nei tris kartus. Nors vieninteliai pilstuko vartotojai yra itin dažnai išgeriantys asmenys, tačiau kartais skaičiuojamas jo paplitimo prieaugis, lyginant du greta einančius metus, yra labai didelis“, – naminės degtinės ir pilstuko vartojimo situaciją komentuoja VU mokslininkas.

Auga dažnai išgeriančių moterų dalis

Jis pažymi, kad per pastaruosius septynerius metus pastebimai, nuo 6 iki 4 proc., sumažėjo dažnokai išgeriančių asmenų dalis ir nuo 44 iki 50 proc. išaugo progomis vartojančių asmenų dalis.

„Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį, kad nors dažnokai išgeriančių asmenų dalis bendrai tarp alkoholį vartojusių asmenų buvo mažėjanti, jos išgeriamas alkoholio kiekis nemažėjo.

Taip pat, tiriamu laikotarpiu itin dažnai ir daug išgeriančių asmenų grupėje pastebimai išaugo ir moterų dalis. Iki 2020 metų moterys sudarė tik 1 iš 10 dažnokai išgėrinėjančių asmenų, o šiuo metu jau 1 iš 5 dažnokai išgėrinėjančių asmenų yra moteris“, – pastebi dr. Algirdas Bartkus.

Auga restoranuose, renginiuose vartojančių alkoholį asmenų dalis

Duomenų apie vartojimo vietas analizė parodė, kad nors namai ir toliau lieka pagrindine vieta, kur asmenys vartoja alkoholinius gėrimus, tačiau laikui bėgant įsivyrauja tendencija, kad vis daugiau asmenų alkoholį vartoja kavinėse bei restoranuose, renginių ir koncertų metu. Tai pamažu artina mus prie Vakarų Europos, kur didesnė alkoholio dalis suvartojama baruose ir restoranuose. Matoma ir džiugi tendencija, kad vis mažiau alkoholis vartojamas darbo vietose.

Taip pat, tyrimas atskleidė, kad stiprūs alkoholio pervartojimai visumoje tampa retesni, tačiau itin dažnai pergeriančių asmenų dalis yra pastovi ir sudaro apie 1 proc. Asmenų dalis, labai dažnai vartojanti alkoholinius gėrimus ryte, tyrimo metu nekito.

Žmonės vis labiau atsiriboja nuo valstybės politikos alkoholio klausimais

Kaip pastebi dr. Algirdas Bartkus, kalbant apie valstybės politiką alkoholio atžvilgiu – mažėja kraštutinių, teigiamų ar neigiamų, priimtų priemonių vertinimų ir auga neutralių vertinimų dalis. Tai rodo laipsnišką gyventojų atsiribojimą nuo šios temos. Tik labai maža visuomenės dalis mano, kad antialkoholinė valdžios politika pakeitė jų elgesį, ir ši respondentų dalis kasmet mažėja.

„Dauguma apklaustųjų amžiaus ribojimą ir reklamos draudimą vertina labiau teigiamai arba neutraliai, o štai neigiamai šias priemones vertinančių yra labai nedaug.

Kitos priemonės – pardavimo laiko ribojimas ir akcizai – nėra taip palankiai vertinami gyventojų. Pardavimo laiko ribojimą teigiamai vertina trečdalis, o akcizų didinimą – ketvirtadalis respondentų. Neutraliai vertinantys sudaro šiek tiek daugiau nei trečdalį, o likę šias priemones vertina neigiamai“, – tyrimo duomenis komentuoja VU mokslininkas.

Anot dr. A. Bartkaus, kiekvienais metais pastebima auganti gyventojų dalis, vis labiau atsiribojanti nuo alkoholio vartojimo ribojimo klausimų, ir laiko juos ne itin svarbiais. Ribojančių priemonių poveikis kasmet blėsta, todėl tai dar kartą netiesiogiai parodo, kad mažėjantis deklaruojamas suvartojamas alkoholio kiekis yra pačių asmenų apsisprendimo, o ne politikos ar direktyvos, jog reikia mažiau vartoti alkoholinius gėrimus, rezultatas.