Ketvirtadienį
Seime Lietuvos verslo konfederacijos (LVK)
ir Darbo partijos susitikime aptarti energetikos klausimai. Tarp jų –
Energetikos ministerijos ruošiama naujoji Energetikos strategija,
atsinaujinančios energetikos, vėjo jėgainių, biokuro ir biometano
verslų perspektyvos Lietuvoje.
Naujosios
Energetikos strategijos pirminį variantą rengėjai planuoja paruošti jau šį
rugpjūtį. Susitikimo dalyviai sutarė, kad ją rengiant, turi būti įtrauktas
verslas, asociacijos ir kitos suinteresuotos visuomenės grupės. Numatoma
paruošti verslo poziciją šiuo klausimų ir ją pateikti Darbo partijos atstovams.
Pasak
LVK generalinio
direktoriaus Algimanto Akstino, verslo atstovai norėtų Energetikos strategijos
kūrime dalyvauti jau dabar, o ne tada, kai ji bus paruošta ir bus galimi tik
neesminiai pakeitimai. Strategijoje būtina numatyti svarbiausias gaires, kur
Lietuva nori būti 2050 metais, ir jas išplėtoti.
Lietuvos
atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius
sakė, kad naujos strategijos reikia, nes dabartinė jau yra pasenusi. Pagrindinė
tendencija yra atsinaujinančių šaltinių vystymas, tačiau reikia numatyti ir
energetikos technologijų plėtros kryptis, įvardinti, kur yra Lietuvos
stiprybės, ką čia galime gaminti. Pavyzdžiui, jeigu bus nuspręsta statyti vėjo
jėgaines jūroje, reikia numatyti ir kas gamins reikiamą techniką.
Susitikime
taip pat diskutuota dėl biometano
gamybos įteisinimo ir šios energetikos srities vystymo. Pasak LVK
Agroverslo
komisijos pirmininko pavaduotojo Juliaus Niedvaro, Lietuvoje būtų galima
pagaminti iki 200 mln. kūbinių metrų
biometano,
kurio pakaktų visiems buitiniams vartotojams. Ši gamyba padėtų išspręsti ir
ekologines problemas, nes biometanas
yra gaminamas iš atliekų gyvulininkystės ūkiuose. Nors šių dujų savikaina yra
dvigubai didesnė nei gamtinių dujų, tačiau, įvertinus ekologinius aspektus, ir
tai, jog visi pinigai liktų Lietuvos rinkoje, ši nauja energetikos sritis pasiteisintų.
Kalbant apie
biokurą, verslo atstovai konstatavo, kad jo suvartojimą ir kainų kritimą lėmė
šilta žiema. Jeigu žiema bus įprasta, tai ir biokuro rinka turėtų atsigauti.
Dabar beveik visą biokurą eksportuojame, o Lietuvoje jo lieka tik 5 procentai.
Daugelyje
Europos valstybių veikia paramos programos individualių namų modernios šildymo
įrangos, naudojančios biokurą, įsigijimui. Lietuvoje absoliuti dauguma
individualių namų šildymui naudoja neefektyvius ir pasenusius biomasės
deginimo katilus. Verslo atstovai siūlo remti individualius namus, nes tai
leistų mažinti oro taršą ir biokuro kainas, plėsti nacionalinę biokuro deginimo
įrenginių gamybos pramonę.
