Lietuva turi
išmokti ekonominio taupumo, o gautas pajamas ne pravalgyti, bet reinvestuoti į
technologinį ir ekonominį augimą bei piliečių gerovės plėtrą, tokias priemones
siūlys „Finansų rinkų forumo“ ekspertai, kurie jau kovo 30 d. diskutuos, kokius
finansinių investicijų instrumentus turi taikyti Lietuva, kad išvengtų galimai
gąsdinančių ekonominių prognozių ir prisitaikytų prie naujos finansinės
realybės, sumažėjus Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramai.
Viso to neįmanoma pasiekti be stipraus ir efektyvaus finansų sektoriaus. Ir tai itin aktualu dabar, kai senkant ES paramos lėšoms būtina pasirengti ekonomikos finansavimo tęstinumui rinkos priemonėmis, rašoma pranešime spaudai.
Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, pastebi, kad kol kas Europoje ir mūsų šalyje dominuojanti finansavimo priemonė – bankų išduodami kreditai. Tuo tarpu, pavyzdžiui, JAV didžioji dalis kreditų ateina iš įvairių investicinių šaltinių, kurie atveria daugiau galimybių sėkmingai plėtoti verslą ir skatinti ekonomikos augimą.
„Žinoma, tokios skirtingos finansavimo praktikos turi savų pliusų ir minusų. Panikuoti ir kurti drastiškų pertvarkų, aišku, kol kas nereikia, bet ruoštis būtina. Privalu stiprinti ir ieškoti efektyvių turto formavimo priemonių. Tuo tikslu būtina apgalvota tiek finansavimo, tiek taupymo vystymo strategija. Sutaupyti resursai skatina ekonomikos augimą rinkos priemonėmis, o ne biudžetinėmis lėšomis, kai tiesiog yra perskirstomi valstybės pinigai. Tačiau Lietuva dar neturi vieningos politinės pozicijos, koks turi būti taupymo lygmuo, kuris leistų sutaupytas lėšas reinvestuoti į ekonomikos augimą. Kokiomis motyvacinėmis priemonėmis turėtume skatinti tą taupymą ir ar iš viso turime tokių priemonių“, – kelia klausimus S. Kropas, pabrėždamas, kad atsakymų į šiuos klausimus ir bus ieškoma minėtame forume, kuriame tikimasi pasiūlyti ir galimų sprendimų.
Pasak jo, ekonomiką skatinančių taupymo instrumentų gali būti įvairių. Tai – dalinis valstybės įmonių privatizavimas, kai išleidžiama dalis akcijų ar obligacijos, kuriomis būtų pritraukiamos lėšos, taip pat įvairių verslo skatinimo finansinių instrumentų pasiūlymas, lengvatinės bankų paskolos, paprastesnis lizingavimas. Galimi ir kiti finansiniai instrumentai, tokie kaip sutelktinis finansavimas ar įvairios tarpusavio paskolų platformos.
„Tai apima visas finansines priemones, kurios tarpusavyje nesikerta, o labiau papildo, nes bankai gali pasiūlyti tuos finansavimo produktus, kurių negali kiti rinkos žaidėjai, tačiau tos įmonės gali pasiūlyti kitas paslaugas, kurių negali suteikti bankai“, – teigia S. Kropas.
Tiesa, šiame kontekste ne mažiau reikšmingos ir tinkamos gyventojų finansinės žinios. Šiuo metu vyraujantis taupymo būdas – indėliai – iliustruoja, kad kol kas trūksta žinių apie sudėtingesnes priemones.
„Finansų rinkų forumą" rengia Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos bankų asociacija.
