Eksportas: kaip patikrinti partnerių užsienyje patikimumą?

Eksportas: kaip patikrinti partnerių užsienyje patikimumą?

Lietuvoje įsikūrusios smulkaus ir vidutinio verslo įmonės vis dažniau renkasi eksportuoti prekes ir paslaugas į užsienį – tai atveria didesnes galimybes ir leidžia dirbti pelningiau. Nors Lietuvos verslininkai noriai renkasi bendradarbiavimą su užsienio įmonėmis, deja, ne visada gali patikrinti naujų verslo partnerių užsienyje patikimumą.

Užsienio rinkose pelnas didesnis, bet rizikos daugiau

Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmonių ilgalaikiai partneriai, prekių ir paslaugų pirkėjai, neretai susiduria su problemomis dėl nemokumo. O turint galvoje, kad smulkaus ir vidutinio verslo įmonių piniginiai srautai yra mažiau prognozuojami, bankrutavus vienam iš didesnių jos pirkėjų, gali bankrutuoti ir pati verslo įmonė.

„Eksportuojančių į užsienį verslo įmonių pelno maržos didesnės, bet tokios įmonės susiduria su papildomomis grėsmėmis. Prieš pradėdami bendradarbiauti su užsienio pirkėjais, verslininkai dažnai negali patikrinti jų patikimumo bei tikrosios finansinės situacijos. Galima bandyti informaciją rinkti iš kitų verslininkų, interneto, tačiau, tikėtina, ji nebus objektyvi. Verslininkai nori ramiai miegoti ir negalvoti, ar jų pasirinktas partneris Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ar kitoje šalyje sumokės už suteiktą paslaugą“, – pasakoja Justas Šaltinis, sąskaitų finansavimo paslaugas teikiančios kompanijos „Debifo“ vadovas.

Vietiniais partneriais pasitiki labiau

J. Šaltinio teigimu, bendradarbiaudami su vietiniais prekių ar paslaugų pirkėjais Lietuvos verslininkai nėra linkę daug galvoti apie rizikos valdymo priemones, nes labiau pažįsta vietinę rinką, žino jos žaidėjus. Smulkiam ir vidutiniam verslui plečiant veiklą užsienyje, atsiranda poreikis pažinti ne tik konkretų partnerį, bet ir rinką, kurioje ketinama pradėti veikti. „Galite gauti vietinės įmonės pasiūlymą, kuriame bus skelbiama: „Esame geriausi, didžiausi, patikimiausi…“, bet jūs nieko objektyvaus apie tą įmonę nežinosite. Tada teks prisiimti riziką ir sutikti dėl apmokėjimo atidėjimo arba rinktis kitą sprendimą“, – sako J. Šaltinis.

Lygiai taip pat stambūs tiekėjai ieško būdų sumažinti nemokumo riziką, todėl bendradarbiaudami su smuklaus ir vidutinio verslo įmonėmis prašo iš anksto apmokėti sąskaitas arba nustato griežtus apmokėjimo terminus.

Apsidraudę – visuomet atgauna uždirbtus pinigus

J. Šaltinis pasakoja, kad smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, norėdamos su tiekėjais suderėti dėl sąskaitos apmokėjimo atidėjimo, gali rinktis rizikos valdymo priemonę – gautinų sumų draudimą (draudimą nuo nemokumo ar bankroto). Apdraudusios gautinas sumas iš savo prekių ar paslaugų pirkėjų, verslo įmonės yra garantuotos – bet kokiu atveju atgaus uždirbtus pinigus. Netgi tada, jei jų verslo partneris bankrutuos.

Ekspertas priduria, kad gautinų sumų draudimas suteikia daugiau galimybių pasinaudoti alternatyvaus finansavimo paslaugomis: „Jeigu klientas turi gautinų sumų draudimą, galime finansuoti didesnes sąskaitų sumas. Anksčiau galėdavome finansuoti sumas iki 200 tūkst. eurų. Dabar tai daryti galima ir didesniais mastais. Kartais finansuojamos sumos siekia ir 1 mln. eurų“.

Draudikas informuoja apie bendradarbiavimo riziką

Papildomų rizikos valdymo priemonių naudojimas turi ir daugiau reikšmingų privalumų. Pirmiausia, draudikas patikrina informaciją apie kliento potencialų partnerį ir įvertina bendradarbiavimo riziką. Pasitaiko, kad draudikas nesutinka drausti konkretaus pirkėjo ar kontrakto. Tokiu atveju informacija apie galimą riziką perduodama klientui. Žinodami, kad potencialus partneris nėra patikimas, smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovai gali priimti teisingesnius sprendimus.

„Be to, jei klientas turi draudimą nuo nemokumo, sąskaitas finansuojanti įmonė žino, kad kliento nemokumo rizika mažesnė ir gali pasiūlyti geresnes sąlygas“, – priduria J. Šaltinis.

Nereikia rūpintis skolų išieškojimu

Galiausiai, apsidraudusiems nuo pirkėjų nemokumo, nereikia rūpintis dėl skolų išieškojimo. „Jeigu draudikas draudžia, jis yra atsakingas už gautinos pinigų sumos išmokėjimą. Jeigu suma neatgaunama geruoju, draudikas rūpinasi jos išieškojimu. Taigi, nereikia sukti galvos dėl teisininkų užsienyje, kurių paslaugos yra labai brangios, netenka galvoti, kaip atgauti prarastus pinigus“, – teigia „Debifo“ vadovas.

Pasak jo, alternatyvaus finansavimo paslaugų rinka siūlo lanksčius verslo rizikos valdymo sprendimus.  Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai gali apsidrausti ne tik nuo kelių, bet ir nuo vieno pirkėjo nemokumo. Be to, yra galimybė apdrausti konkretų sandorį tam tikru laikotarpiu. Kai sąskaitoje nurodyta suma bus išmokėta, verslo įmonė gali draudimą nutraukti ir iš naujo kreiptis vėl prireikus paslaugų.