Griežtėjantis bankų požiūris į smulkaus ir vidutinio verslo finansavimą augina alternatyvius finansuotojus. Faktoringo paslaugas teikiančios bendrovės „Factris LT1“ metiniai duomenys rodo 42 % finansuotų sąskaitų faktūrų vertės augimą, palyginti su 2018 m. Pernai kompanijos bendra finansuotų sąskaitų faktūrų suma pasiekė beveik 83 mln. eurų.
„2019-ųjų pradžioje pirmoji alternatyvaus finansavimo bendrovė Lietuvoje „Debifo“ susijungė su Nyderlandų „Factris“, todėl svarbiausia buvo sklandžiai harmonizuoti procesus grupės mastu, tobulinti finansavimo infrastruktūrą, koreguoti rizikos strategiją, automatizuoti rizikos vertinimą. Ypač daug dėmesio skyrėme portfelio kokybei, padidinome apdrausto faktoringo portfelio dalį, tobulinome klientų monitoringo procedūras, leidžiančias greitai reaguoti į klientų rizikos pasikeitimus. Be to, pernai sėkmingai įgyvendinome plėtrą į kaimyninę Latviją”, – pasakoja „Factris LT1“ vykdomasis direktorius Paulius Jauga.
Aktualiausia – nedideliems, bet didelę ekonominę vertę kuriantiems verslams
2019-aisiais bendrovės klientų skaičius išaugo 47 %.
„Factris LT1“ duomenys rodo, kad didžiausią bendrovės faktoringo portfelio dalį sudarė didmeninės prekybos, transporto bei įdarbinimo paslaugų srityse veikiantys verslai. Po jų rikiuojasi statybos, maisto produktų, baldų gamybos ir pardavimų sričių įmonės.
„Viena pagrindinių priežasčių, kodėl būtent šiems sektoriams faktoringo paslauga aktualiausia, yra apyvartinių lėšų trūkumas. Pavyzdžiui, jeigu su tiekėjais reikia atsiskaityti per 15 dienų, o užsakovai sumoka po 30 ar dar daugiau dienų, atsiranda 15 dienų įšaldytų apyvartinių lėšų laikotarpis, kada negali išmokėti atlyginimų darbuotojams, užsipirkti žaliavų ir toliau užsitikrinti apyvartos. Be to, šie sektoriai koreliuoja su Lietuvos didžiausiais sektoriais. Juose telkiasi ir nedidelės įmonės, kurių paprastai nefinansuoja bankas, – pastebi P. Jauga. – Taip pat verta atkreipti dėmesį į neseniai iškilusias įdarbinimo agentūras, kurios įdarbina žmones užsienio įmonėse. Tiesa, dalis šio sektoriaus netiesiogiai gali būti siejama su statybų sektoriumi, nes darbuotojai siunčiami statyti namų, laivų ir pan.“
„Factris LT1” duomenimis, dažniausiai gautą finansavimą verslai skiria pinigų srautams subalansuoti, atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais, kreditoriais, plėtrai, naujų paslaugų ar produktų įvedimui į rinką. Finansuojamos sąskaitos suma 2019 m. buvo nuo 1 tūkst. eurų iki beveik 650 tūkst. eurų.
Šiemet bendrovė pradėjo finansuoti ir mažesnes nei 1 tūkst. eurų sąskaitas.
2020-aisiais – inovatyvūs sprendimai ir augimas
„2019 m. pabaigoje galutinai įdiegėme platformą, kuri automatizavo daugybę iki šiol buvusių mechaninių darbų – tai leido daugiau laiko skirti klientams ir kokybiškam jų aptarnavimui. Ši platforma toliau veda prie 2020 m. I ketvirtyje pasirodysiančios klientų savitarnos, kuri dar labiau supaprastins sąskaitų finansavimo procesą“, – apie klientams naudingus sprendimus užsimena P. Jauga.
Tarp šių metų planų – tolesnis klientų aptarnavimo kokybės stiprinimas bei nuoseklus portfelio apimčių didinimas.
Be to, pernai „Factris LT1“ užsitikrino ES paramą rizikos vertinimo sistemos plėtrai. Ši inovatyvi faktoringo atvejų rizikos valdymo sistema netrukus prisidės prie greitesnių finansavimo sprendimų.
Fintech bendrovė „Factris“ įkurta 2017 m. Amsterdame. 2019 m. sausį susijungė su pirmuoju Lietuvoje nebankiniu sąskaitų finansuotoju „Debifo“. Šiuo metu įmonė savo paslaugas teikia Nyderlanduose, Lietuvoje ir Latvijoje. Artimiausi planai – plėstis į dar daugiau Europos Sąjungos šalių bei tapti didžiausiu ne bankinio faktoringo lyderiu visoje Europoje.
