Visuomeninė Efektyvios valstybės komisija (EVK) Seimui ir Vyriausybei pateikė šešis konkrečius siūlymus Žemės ir Teritorijų planavimo įstatymams, kuriuos priėmus mažėtų perteklinių procedūrų, būtų išvengta netikslaus teisės aktų interpretavimo ir sudarytos palankesnės sąlygos kurti vertę Lietuvoje. Gavusi verslo nusiskundimus dėl nepagrįstai vilkinamų ūkio veiklos procesų, EVK ragina valdžios institucijas atidžiai svarstyti ir priimti sprendimus, padedančius sumažinti administracinę naštą Lietuvoje.
Šie pasiūlymai – pirma konkreti verslo teisėkūrinė iniciatyva mažinti perteklinį reguliavimą. Tai yra pirmas visuomenės testas politikams. Būtent jie spręs, ar rinksis realų biurokratijos karpymą, ar liks prie tuščių deklaracijų.
Pirmieji du siūlymai yra susiję su Teritorijų planavimo įstatymo tvarkymu. Pastaraisiais metais biurokratijos našta teritorijų planavimo procese tik augo, o teritorijų planavimo reforma, dėl kurios buvo sutarta dar 2013-aisiais, iš esmės buvo paneigta.
„Teisinis reguliavimas vietoj aiškumo tapo papildoma kliūtimi – pertekliniai reikalavimai stabdo teritorijų vystymą, didina administracinę naštą ir kaštus, nors teisėkūros principai turėtų užtikrinti priešingą rezultatą. Efektyvi teisėkūra privalo būti paremta racionalumu, o ne procedūriniu, pertekliniu reguliavimu. Todėl būtina aiškiai sutarti dėl dviejų esminių pokyčių: pirma, supaprastinta koregavimo procedūra turi būti realiai taikoma neesminių rodiklių keitimui, o ne likti teorine galimybe; antra, žemės naudojimo būdo pakeitimui neturi būti reikalaujama perteklinių studijų, tyrimų ir analizės, kai sprendimus galima pagrįsti jau esamais duomenimis“, – teigia EVK Teritorijų planavimo darbo grupės narys, advokatų kontoros WALLESS partneris dr. Evaldas Klimas.
Nepaisant to, kad bendrieji planai jau dabar aiškiai nustato urbanizacijos ir statybų galimybes, praktikoje investuotojai susiduria su pertekliniais reikalavimais – papildomais derinimais, analizėmis ir užsitęsusiomis viešinimo procedūromis, kurios neturi tiesioginės pridėtinės vertės.
„Siūlomi teisėkūros pakeitimai siekia grįžti prie racionalaus ir skaidraus reguliavimo, kuris užtikrintų aiškią, nuspėjamą ir efektyvią teritorijų planavimo sistemą. Jeigu bendrieji planai jau nustato teritorijos naudojimo principus, papildomi derinimai tampa tik administracine kliūtimi, dirbtinai lėtinančia projektų įgyvendinimą ir didinančia investicijų kaštus. Tik užtikrindami nuoseklų ir aiškų reguliavimą galime skatinti tvarią plėtrą bei efektyvų valstybės ir verslo bendradarbiavimą“, – akcentuoja E. Klimas.
EVK taip pat pateikė 4 pasiūlymus Žemės įstatymui taisyti. Pasak EVK Teritorijų planavimo darbo grupės narės, tarptautinės teisės firmos „Sorainen“ partnerės ir advokatės Aušros Mudėnaitės, EVK pateikti pasiūlymai siekia supaprastinti procedūras ir konceptualiai keisti požiūrį į valstybinės žemės nuomos administravimą ir kontrolę.
„Siūlome atsisakyti savivaldybių tarybų įtraukimo į procedūras ir privalomos Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) patikros po savivaldybės sprendimo dėl nuomos priėmimo. Dabar, nusipirkus pastatus valstybinėje žemėje, kuriuos pirkėjas ketina perstatyti, rekonstruoti ar pakeisti jų paskirtį, pirkėjo kapitalas įšaldomas maždaug metams laukiant, kol savivaldybės tarybos pritars naujai nuomos sutarčiai ar jos pakeitimams, ir kol NŽT dėl kiekvieno bent kiek reikšmingesnio atvejo, patikrins jų sprendimus. Neatlikus šių veiksmų, vykdyti projektavimo neįmanoma. Jei Seimas pritartų mūsų siūlymams, laikas, kurį verslas sugaišta laukdamas teisių į valstybinę žemę įforminimo, sutrumpėtų keliais šimtais dienų, o administracinė našta savivaldybėms ir NŽT reikšmingai sumažėtų“ – komentuoja A. Mudėnaitė.
Siūloma nebereikalauti išankstinių žemės patikėtinių sutikimų statinių ir nuomos teisės perleidimui bei įkeitimui, kai yra aišku, kiek žemės priskirta statiniams. Užuot vykdžius ilgai trunkančius patikrinimus kiekvieną kartą, kai pasikeičia statinių savininkas ar jis paprašo sutikimo, skatinama vykdyti fokusuotą ir planingą kontrolę, kuri nesiejama su civiline apyvarta. Statinių savininkai galėtų disponuoti savo turtu negaišdami laiko ilgoms procedūroms, o valstybės institucijos galėtų savo nuožiūra tikrinti tik tuos atvejus, kurie atitinka tam tikras rizikos matricas.
„Pasiūlymu taip pat keliame ambicingą tikslą, kad rutininiai valstybinės žemės patikėtinio sutikimai būtų išduodami arba neišdavimo motyvai būtų nurodomi per 5 darbo dienas“ – papildo A. Mudėnaitė.
„Per strigebiurokratijoje.lt gauti įmonių nusiskundimai tik patvirtina, kad sudėtingos ir dažnai nepagrįstos procedūros ne tik stabdo verslo plėtrą, bet ir apsunkina institucijų darbą, galiausiai ribodamos visuomenės galimybes ir motyvaciją kurti vertę Lietuvoje. Skundų pagrindu identifikavome pirmąsias kliūtis ir teikiame sprendimus, kurie kai kuriais atvejais leistų Lietuvoje sukurti vertę mėnesiais, o gal ir metais greičiau, nepaaukojant dėl to valstybinės priežiūros ar kontrolės“, – teigia EVK pirmininkas Andrius Romanovskis.
Su pasiūlymais plačiau galima susipažinti čia:
Daugiau informacijos apie Efektyvios valstybės komisiją: www.strigebiurokratijoje.lt.
